Bobteilas – viena seniausių šunų veislių. Manoma, kad išvestas Škotijoje, tačiau dėl jo kilmės kyla daug diskusijų. Jis labai puikiai ganydavo. Vienas sugindavo kelių šimtų avių bandą. 1888 m. patvirtintas veislės standartas, tačiau šuo jau buvo dekoratyvinis ir avių nebeganė. 1963 metais veislė užregistruota tarptautinėje FCI organizacijoje.

1961 m. bobteilas tapo britų dažų gamintojų simboliu televizijos reklamoje. Didėjant dažų prekybai didėjo ir šios veislės šunų paklausa.

Veislės pavadinimas siejamas su 18-to amžiaus papročiais darbiniams šunims trumpinti uodegas (ang. bobtail – trumpai kirpta uodega).

Šį šunį įdomu stebėti iš galo kai jis eina. Judesys būna krypuojantis ir labai panašus į lokio judesį. Bėgdami jie gali natūraliai nuleisti galvą žemyn.

Istorija

Kaip jau buvo minėta borderkolių kilmės istorija nėra aiški ir ekspertai šuo klausimu galutinai nesutaria. Manoma, kad jis išvestas Škotijoje. Vieni teigia, kad jų protėviai buvo barzdotieji koliai ir rusų aviganiai, kiti laikosi nuomonės, kad buvo sukryžminti briarai su stambiais rusų aviganiais turinčiais vengrų ganymo šunų kraujo. Dar kiti teigia, kad tai Europos aviganių (vėlgi rusų Ovčarka) ir Britanijos Bergamasko tipo šunų palikuonys.

Savybės

Bobteilas meilus, prisirišęs prie šeimininko, myli vaikus, labai nuovokus ir paklusnus, greitas, narsus, neagresyvus, bet nepamiršta nepelnytos skriaudos. Nors pagal išvaizdą atrodo didžiulis, tačiau puikiai išsitenka mažame kambaryje ir gali valandų valandas išgulėti savo guolyje. Pasižymi gera uosle ir klausa, lengvai prisitaiko prie bet kokių sąlygų. Bobteilas yra pastovaus ramaus charakterio, puikus draugas ir narsiai gina ypač vaikus. Šis stambuolis kartais primena dramblį porceliano parduotuvėje, bet jis puikus namų sargas.

Nors retsykiais atsinaujina senasis bobteilų agresyvumo inkstinktas, bet šunis dresuoti reikia nuo mažumės ne tiek dėl to, kiek siekiant suvaldyti jų įkyrų meilinimąsi.

Išvaizda

Šuo būna įvairaus atspalvio: pilkas arba šėmas (vadinamosios žydros spalvos). Kailis vienspalvis, be baltymių, išskyrus baltą galvą, priekines kojas ir pilvo apačią; tankus, sudrėkęs ilgai džiūsta, gerai saugo nuo šalčio.

Galva didelė, žiūrint iš priekio, kvadratiška. Pakaktys ryškus. Snukis kvadratiškas, bukas, stiprus, beveik pusės galvos ilgio, visas apžėlęs, matyti tik nosis. Nosies veidrodėlis juodas, didelis, šnervės plačios. Dantys dideli, stiprūs, sankanda žirkliška (repliška nepageidaujama). Akys tamsios, tolokai viena nuo kitos, vokų kraštai tamsūs. Ausys nedidelės, nukabusios.

Kaklas ilgas, grakščiai riestas, apžėlęs. Liemuo palyginti trumpas, nugara plati plokščia, šonkauliai išgaubti, krūtinės apačia siekia alkūnes, strėnos raumeningos.

Kojos tvirtos, priekinės tiesios, ilgokos, alkūnės prigludusios, užpakalinės – raumeningos, ryškiais kelių sąnariais. Letenos nedidelės. Judesiai panašūs į meškos, tačiau, nepaisant masyvumo, šuoliuoja lengvai. Būdingas aliūras – eidinė (keliant vienos pusės abi kojas kartu).

Kailis tankus, purus, neperšlampamas, plaukai šiurkštūs, tiesūs, nukarę.

Priežiūra

Su šuniu reikia išeiti bent du kartus per dieną pasivaikščioti. Ilgi pasivaikščiojimai nėra būtini, pakanka 20 minučių. Tačiau reikia suteikti šuniui galimybę pasibėgioti laisvai.

Kailį reikia kasdien šukuoti šukomis bei tankiu šepečiu. Ant galvos kailis šukuojamas į priekį ant akių. Kaip ne keista, bet šuo sugeba matyti!