Šios veislės šunys – labai populiarūs Japonijoje, taip pat Didžiojoje Britanijoje ir Šiaurės Amerikoje. Nors šiais laikais šelčiai retai kada gano avis, bet jie nenustojo sargšunio ir bandganio inkstinktų, todėl puikiai saugo šeimininko namus. Kadaise jie buvo vadinami trumpakojais škotų aviganiais (Dwarf Scotch Shepherd), bet tai proporcingos miniatiūros pavyzdys, o ne trumpakojė (kaip, pavyzdžiui, taksai) veislė. Šelčiai mažesnė stambių škotų aviganių atmaina. Sumažinus šuns proporcijas padidėjo kojų kaulų lūžių rizika, be to, atsirado paveldimų skrandžio ir akių ligų.

Istorija

Ši veislė kildinama iš Didžiosios Britanijos šiaurėje esančių Šetlando salų. Ten nebuvę plėšrūnų, todėl avis ganė maži šunys. Šiuos šunis kryžminant su anglų škotų aviganiu koliu, išvesta grakščių šunelių veislė – šeltis. Veislė pripažinta 1914 m.

Charakterio savybės

Miniatiūrinis kolis – nepasitikintis svetimais, nuovokus, ištikimas šeimininkui ir lengvai dresuojamas. Puikus šeimos draugas, bet svetimą gali sutikti „pasišiaušęs“. Šios veislės šuneliai yra labai judrūs ir atsparūs šalčiui.

Išvaizda

Šeltis būna trispalvis: juodas su rusvomis dėmėmis, balta krūtine, kojomis bei uodegos galiuku, marmurinio piešinio; juodas baltomis kojomis. Ant kaktos, kaklo, krūtinės, kojų ir uodegos galo gali būti baltymių. Galimi šviesiai rudi antakiai, skruostai, slėsnos, uodegos apačia.

Šios veislės 10 mėnesių patino aukštis ties ketera mažesnis kaip 35,5 cm. Galva plokštoka, ties ausimis platesnė, ties akimis siauresnė. Pakaktys nežymus. Skruostai plokšti. Snukis ilgas, smailokas. Nosies veidrodėlis juodas. Žandikauliai tvirti. Akys vidutinio didumo, įkypos, ovalios, daugelio šunų tamsiai rudos, taškuotųjų, žydrųjų, marmuriškai dėmėtų gali būti žydros. Ausys nedidelės, prie pagrindo platokos, gana arti viena kitos; nurimusio šuns nukarusios atgal, suklususio – stačios, į priekį užlinkusiais galais. Sankanda žirkliška, dantys tankūs, tvirti. Kaklas gana ilgas, grakščiai riestas. Liemuo vidutinio ilgio, nugara tiesi, šonkauliai iškilūs, juosmuo tvirtas, krūtinės apačia siekia alkūnes. Dilbių kaulai stambūs, tiesūs, plaštakos lanksčios, tvirtos. Užpakalinių kojų šlaunys raumeningos, kulnų sąnarių ir kelių kampai ryškūs. Letenos ovalios, sugniaužtos. Uodega ilga, apžėlusi, nurimusio šuns būna nuleista, suklususio pakyla virš nugaros, į viršų lenktu galiuku. Plaukai ilgi, tiesūs, galvos ir apatinės kojų dalies ilgi; ant kaklo puošni, puri „apykaklė”, ant užpakalinių kojų iki kulnų – tokios pat „kelnės”. Poplaukis minkštas, trumpas, tankus.

Priežiūra

Reikalinga duoti gerai išsibiogioti, kad išeikvotų energijos perteklių, reguliariai išvesti pasivaikščioti.

Kailį kiekvieną dieną reikia valyti šukomis, kelis kartus per savaitę valyti šepečiu. Ypač reikia iššukuoti paausius, kad nesiveltų plaukai. Dažnai kailio plauti nereikia. Pats šeltis stropiai prižiūri savo kailį, išsilaižo jį kaip katinas.