Maži, trapūs čihuahua – budrūs ir drąsūs šunys. Jie pavadinti Meksikos valstijos vardu, iš kur buvo pirmą kartą atgabenti į Jungtines Amerikos Valstijas, o paskui paplito po visą pasaulį. Apie šią veislę sklando legendos. Klaidingai vartojamas actekų vardas Ksoloitcuintlis iš tiesų reiškia kitą kur kas didesnį Centrinės Amerikos gyvūną. Ginčytinos ir legendos, neva mėlynkailiai buvo laikomi, o raudakailiai rituališkai aukojami actekų laidojimo laužuose. Tikra yra tik tai, kad čihuahua yra mažučiai kambariniai šuniukai. Jie virpa nuo menkiausio vėjelio ir geriausiai jaučiasi savo šeimininkui ant kelių. Ir trumpaplaukiai, ir šalčiui kiek atsparesni ilgaplaukiai čihuahua – jaukūs ir ištikimi žmogaus draugai. Įdomu tai, jog čihuahua yra mažiausia pasaulyje šunų veislė. Čihuahua yra ypač dailus, gana mitrus ir drąsus šuo. Naudinga jį mokyti klusnumo, nes tai padeda šuniui išsiugdyti saugumo jausmą.

Istorija

Dar ir šiandien FCI ir Amerikos kinologai nesutaria iš kur yra kilę čihuahua. Yra pateikiamos dvi teorijos:

Pagal FCI: čihuahua veislės šunų kilmė paslaptinga. Žinovai spėja, kad mažieji šunys į Ameriką atkeliavo 1519 m. su Hernando Korteso ispanų konkistadorų būriu. Anot kitos versijos, dar iki europiečių į Ameriką sumažintus šunis atgabeno kinai. Į Jungtines Amerikos Valstijas ši veislė pirmą kartą atvežta šeštajame XIX a. dešimtmetyje;
Pagal Amerikos kinologus: čihuahua yra kilę tikriausiai ne iš Meksikos. Labiau tikėtina, kad šis šuo į Šiaurės Ameriką atkeliavo iš Maltos, kur šimtmečius buvo žinomas kaip „Kelb Ta But“ (kišeninis šuo). Tikriausiai šis šuo į Maltą buvo atgabentas iš Šiaurės Afrikos maždaug 600-siais metais prieš Kristų. Atrodo, jog šiuos šunis greičiausiai konkistadorai atgabeno į Centrinę Ameriką, ir būtent ten, Čihuahua provincijos Vila D’Aljendėje, juos rado amerikiečiai turistai. Vėliau amerikiečių šunų augintojai ištobulino šią veislę, paversdami ją dekoratyvine.

Charakterio savybės

Vikrus, nepaprastai drąsus, atkakliai ginasi. Erzinamas smarkiai kandžiojasi. Labai ištikimas šeimininkui ir lengvai dresuojamas. Tinka auginti mažai vaikštančiam žmogui ir ankštame bute.

Išvaizda

Būna įvairių spalvų, trumpaplaukiai ir ilgaplaukiai. Trumpaplaukio plaukai prigludę, švelnūs ir blizga, o ilgaplaukio tiesūs ir šiek tiek raityti, švelnūs lyg šilkas. Trumpaplaukis čihuahua neatsparus šalčiui, gali susirgti reumatu, ilgaplaukis – atsparesnis. Reikia nuolat karpyti nagus, iššluostyti nuolat pridulkančias ausis, kailį valyti minkštu šepečiu bei zomšos gabalėliu.

Kūnas proporcingas, tvirtas. Kaukolė apskrita, ausys ilgos ir stačios. Akys didelės, apskritos ir blizga, toli viena nuo kitos; būna tamsios, kartais rubino atspalvio rudos, o šviesiaplaukių gali būti šviesios. Pakaktys ryškus. Lūpos plonos, standžios, labai prigludusios, snukis trumpas, truputį smailėjantis. Nosies veidrodėlis juodas arba šviesesnis, atitinkantis kūno spalvą. Kaklas vidutinio ilgumo, siauras, plonas ir standus, sprandas truputį iškilus. Nugara tiesi ir plokščia, krūtinės apačia siekia alkūnes, šonkauliai labai lenkti. Strėnos nuožulnokos. Kojos ilgos, tiesios, statmenos. Uodega vidutinio ilgumo, labai apžėlusi, iškelta virš nugaros.

Priežiūra

Čihuahua šeimininką lydės tiek ilgesniuose pasivaikščiojimuose, tiek pasitenkins trumpais. Kailį reikia šukuoti mikštu šepečiu. Reguliariai kerpami nagai, o ausis reikia pastoviai išvalyti, kad jose nesikauptų dulkės.