Elegantiški ir dažnai prieraišūs dobermanai – tai puikus sėkmingos veisimo programos, vykusios prieš daugiau nei 100 metų Vokietijoje, pavyzdys. Šiandien klusnūs, budrūs ir sumanūs dobermanai – visame pasaulyje puikūs namų ir tarnybiniai šunys. Dėl aplaidaus veisimo gali pasitaikyti nervingų ir besikandžiojančių šunų. Geri veisėjai pasirūpina, kad jų šunys nebūtų nei drovūs, nei pikti, ir išmoko juos bendrauti dar prieš patenkant į naujus namus. Gaila, bet vis didėja veislės neatsparumas širdies ligoms.

Paparastai dobermanai susitvarko su bet kokiu priešininku ir laikomi vieni geriausių apsauginių šunų pasaulyje.

Istorija

Devynioliktojo amžiaus devintajame dešimtmetyje ponas Liudvigas Dobermanas (1834 – 1894) buvo mokesčių rinkėjas Vokietijos Tiuringijos žemėje. Jis nusprendė išvesti tokios veislės šunį, kuris jį apsaugotų, kai jis lankysis pas mokesčių mokėtojus ir rinks mokesčius. Per palyginti trumpą laiką jis išvedė savąjį dobermaną pinčerį iš senojo vokiečių aviganio, rotveilerio, vokiečių pinčerio (vokiškai pinčeris reiškia terjerą) ir Mančesterio terjero derinio. Pirmieji dobermanai buvo stambūs, su didelėm galvom. Kad šuo būtų greitesnis ir elegantiškesnis, ponas Otas Heleris dobermanus taip pat sukryžmino su Veimaro paukštšuniu bei greihaundu. 1899 metais buvo įkurtas (Vokietijos) Nacionalinis dobermanų pinčerių klubas; po metų parašytas šios veislės standartas ir nuspręsta oficialiai ją pripažinti. 1908 metais dobermanai buvo importuoti į JAV. Rimtesnis dobermanų importas į JK prasidėjo tik po 1948 metų, po Antrojo pasaulinio karo. Kur tik nukeliaudavo pono Dobermano šunys, visur juos entuziastingai pripažindavo už išmintingumą ir atsidavimą savo šeimininkams.

Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje, JAV ir Artimųjų Rytų šalyse dobermanų veislės šunys tarnauja policijoje ir vadinami policininkų šunimis.

Charakterio savybės

Geros kilmės dobermano laikysena yra aristokratiška, jo aiškiai nubrėžtas kontūras – ir gražus, ir funkcionalus. Dobermanas pinčeris visada pasiruošęs apginti savo šeimininką, jis labai prieraišus, ištikimas ir klusnus. Greitai išmoksta ir puikiai pasirodo per klusnumo varžybas. Kadangi dobermanas gali pradėti primesti savo valią šeimininkui, išmintingas šeimininkas turėtų pradėti dresuoti šunelį, kol jis dar labai jaunas, ir tęsti dresavimą per visą šuns gyvenimą.

Dobermanas – stiprus, landus, bebaimis, sargus, labai nuovokus, visada ginantis šeimininką ir jam paklūsta. Vaikams dresuoti šios veislės atstovus truputį sunku. Pagarsėjęs apsauginis, policijos šuo gali būti stebėtinai draugingas ir ramus. Jis atsiduoda savo šeimai ir stengiasi gerai elgtis su vaikais.

Išvaizda

Šunys būna juodi, tamsiai rudi, palši (melsvi). Visiems būdingas tipiškas šviesiai rudas įrudis. Tai šviesios dėmės ant snukio, lūpų, skruostų, antakių, pakaklės, krūtinės (dvi trikampės), kojų, pauodegio.

Šios veislės šunys raumeningi, grakštūs. Iš šono patino kūnas atrodo kvadratiškas, kalės gali būti ilgesnis. Galva iš viršaus ir šono – buko pleišto pavidalo. Kakta ir nosies nugarėlė lygiagrečios. Pakaktys labai nuožulnus. Kakta plokščia, jos oda lygi, be raukšlių. Snukis ilgas ir platus, lūpos standžios, prigludusios. Dantys stambūs, balti; sankanda žirkliška. Akys vidutinio didumo, ovalios, tamsios; rudų ir melsvų šunų gali būti šviesesnės. Juodų ir melsvų šunų nosies veidrodėlis juodas, rudų – rudas. Ausys nukarusios; kaklas labai standus, status, raumeningas, šiek tiek riestas. Tai suteikia šuniui didingumo ir dailumo. Ketera ypač patinų didelė. Nugara tvirta ir trumpa. Juosmens raumenys stiprūs. Strėnos apvalios, raumeningos. Šonkauliai iškiloki. Krūtinkaulis atsikišęs. Pilvas labai įtrauktas. Kojos lygiagrečios, letenos sugniaužtos, apskritos. Priekinių kojų dilbiai tiesūs, statūs. Plaštakos palyginti trumpos. Pečių raumenys iškilūs, šlaunų– didelis ir stiprūs. Kulnų sąnariai dideli.

Judesiai lengvi, laisvi, žingsniai ilgi, priekinės kojos metamos toli į priekį. Plaukai trumpi, standūs, tankūs, prigludę ir blizga.

Priežiūra

Kasdien su šunimi reikia pasivaikščioti ne mažiau 40 minučių. Bet to ne mažiau 10 minučių reikia leisti pabėgioti be pavadėlio.

Kailio priežiūra nesudėtinga. Kasdien pašukuojama ir pavaloma šepečiu bei ištrinama šiurkščiu rankšluosčiu.