Renginys prasidėjo šv. Mišiomis. Aplink šv. Jurgio bažnyčią būriavosi gausus būrys miestiečių su savo augintiniais. Šv. Jurgio bažnyčia stovi, turbūt, gražiausioje Kauno vietoje – Nemuno ir Neries santakoje. Sovietų okupacijos metais stipriai suniokota (čia buvo padaryti sandėliai), dabar keliama naujam gyvenimui vienuolių pranciškonų. Šalia bažnyčios yra pranciškonų vienuolynas.
Mišių svarbą patvirtino ir tai, kad jas aukojo br. kun. Saulius Paulius Bytautas OFM, Kauno kunigų seminarijos rektorius mons. teol. lic. Aurelijus Žukauskas, mons. teol. dr. Lietuvos sveikatos mokslų Univesiteto kapelionas Artūras Jagelavičius. Šv. Mišiose dalyvavo Seimo narė Laima Andrikienė.
Šv. Mišias konselebruoja Saulius Paulius Bytautas OFM, mons. Artūras Jagelavičius ir mons. teol. lic. Aurelijus Žukauskas 
Seimo narė Laima Andrikienė
Monsinjoras Artūras Jagelavičius pasakė puikų pamokslą: – „Mieli tikintieji, anuomet poetas Dantė pasakė: gamta yra Dievo metas. Minime šv. Pranciškų Asyžietį, kuris buvo visų gyvūnų draugas, gyvūnus vadindamas broliais ir rūpestingai juos globodamas. Šv. Pranciškaus Asyžiečio, gamtos apsaugos globėjo minėjimas mus skatina atkreipti dėmesį į mus supančią gamtą ir ypač į gyvūnus, kurie gyvena mūsų artumoje. Šv. Pranciškus sakė: nesukelti kančių mūsų mažiesiems broliams – tai pirmoji mūsų pareiga. Bet vien to nepakanka. Mes turime žymiai didesnę misiją – padėti jiems visada, kai jiems to reikia“ – kalbėjo kunigas.
Taip pat pamokslininkas atkreipė dėmesį, kad gyvūnus galima mylėti, bet negalima prie jų prisirišti kaip prie asmens. Be reikalo gyvūnus kankinti arba atimti jiems gyvybę yra nesudrinama su žmogaus orumu. Taip pat nedora jiems aukoti pinigus, kuriuos pirmiausia reikėtų paaukoti žmonių vargui palengvinti.
„Šveicarų rašytojas Piero Scanziani rašė daug ir apie šunis“ – sakė monsinjoras. Jis parašė tokią šuns maldą, kurią po rašytojo mirties tvarkydama rankraščius rado jo žmona:
Visų kūrinių Viešpatie padaryk, kad žmogus, mano šeimininkas, būtų taip ištikimas kitiems žmonėms ir tau Viešpatie, kaip aš, šuo, esu ištikimas jam. Padaryk, kad jis būtų toks prieraišus šeimai ir draugams, kaip kad aš esu prisirišęs prie savo šeimininko. Padaryk, kad jis taip garbingai saugotų tavo Viešpatie jam patikėtą turtą, kaip aš kad drąsiai saugau šeimininko turtą. Suteik jam malonią spontanišką šypseną, kaip aš kad visada vizginu uodegą. Padaryk, kad jis visada būtų dėkingas ir atlaidus, kaip kad aš, šuo, esu visada pasiruošęs palaižyti šeimininko ranką, kuri mane nubaudė. Suteik jam tokią kantrybę, kaip mano, kaip aš nesiskųsdamas laukiu jo sugrįžtant. Suteik jam mano drąsos, kaip aš esu pasiruošęs viską paaukoti dėl jo gerovės, netgi savo gyvybę. Išsaugok jo širdyje manosios širdies jaunatviškumą ir minčių linksmumą tokį, kaip mano. O, visų kūrinių Viešpatie, kaip kad aš visada esu tikras šuo, padaryk, kad ir mano šeimininkas visada būtų tikru žmogumi!
„Tokią šuns maldą galėjo sukurti tik gerai pažįstantis ir suprantantis šuns charakterį žmogus” – pastebėjo monsinjoras Artūras Jagelavičius. Toliau kunigas citavo vieną iškilią moterį, kuri sakė, kad jei mes iš gyvūnų išmoktume kaip mylėti, mes taptume mažiau gyvuliški. „Kodėl mes laiminame gyvūnus – klausė pamokslautojas. – Palaiminimas mieli tikintieji pirmiausia yra skirtas tiems asmenims, kurie yra jau sukūrę nuostabius santykius su savo augintiniais. Kurių būvimo šalia dėka daug asmenų išsivadavo iš tamsaus depresijos tunelio, sustiprėjo savo sveikata, pajuto augintnių mylimi ir laukiami. Kiek daug žmonių buvo išgelbėta dėka keturkojų bičiulių sumanumo. Jau medikai šiandien garsiai kalba apie šunis, diagnozuojančius daug ligų. Gyvūnų palaiminimas – tai Bažnyčios dėkingumo išraiška mažiems mūsų broliams atliekantiems mūsų gyvenime didelį teigiamą vaidmenį. Malda už gyvūnus – tai yra kreipimasis į Dievą dėl žmonių gerovės, kad per savo augintinius žmonės garbintų Dievą ir jam dėkotų už tuos Viešpaties sutvertus gyvūnus, kuriais Viešpats pasinaudoja kaip savo įrankiais. Įrankius, per kuriuos Viešpats teikia žmonėms malones“.
Po Šv. Mišių, šalia bažnyčios buvo šventinami gyvūnai. Nors daugiausia aplinkui matėsi šunų vedinų savo šeimininkų, bet taip pat ant šeimininkų rankų matėsi kačių, šeškų, triušiukų ir, netgi, pitonas. Čia pat sukiojosi trys raiteliai su savo žirgais.
Po gyvūnų palaiminimo eisena pasuko į Santakos parką. Pirmieji ėjo raiteliai su žirgais, po to sekė kunigai ir gyvūnų mylėtojai.
Santakos parko aikštėjo įvairios gyvūnų orgnizacijos surengė pasirodymus. Oras buvo puikus: rudeniškai auksinis, be vėjo ir lietaus, skaisčiai švietė saulė.
Gyvūnų globos organizacija PENKTA KOJA parodė ką moka jų globojami šuniukai. Įdomų pasirodymą surengė Kauno policijos pareigunai. Jie pademonstravo kaip jų vokiečių aviganis aptinka narkotines medžiagas, o belgų aviganis puikiai sulaikė nusikaltėlį. Britų aviganių klubo atstovė Gintarė Urbonavičiūtė su savo augintine Megan pademonstravo AGILITY sporto triukus.
