Šis padūkęs energijos kamuoliukas dabar tapo viena gausiausių grynųjų veislių Didžiojoje Britanijoje. Ne mažiau populiarus jis ir kituose Europos kraštuose bei Šiaurės Amerikoje, nes šiam nykštukui nesvetimos visos puikiosios šunų savybės. Šis mažylis gali lenktyniauti su Čihuahua dėl mažiausio šuns titulo. Apie jį sakoma – tai didžiulis šuo mažo šuns kūne: pats save jis laiko galiūnu! Deja, kadangi veislė labai populiari, vaikantis kiekybės, pasitaiko nervingų ir bailių individų, bet jie sudaro veislės mažumą. Tipiškas šios veislės mažo ūgio šuo trykšta energija. Dūkdamas jis, regis, niekad nepailsta. Gaila, kad ūgio mažinimas atsiliepė šuns sveikatai, atsirado polinkis į dantenų ligas, trachėjos kolapsą ir kitus susirgimus. Nors dažnai Jorkšyro terjeras laikomas madingu žaisliuku, jis lieka ištikimas savo protėviams – nepraranda atkaklumo ir užsispyrimo.

Istorija

Populiariausias pasaulyje terjeras negali pasigirti sena istorija. Jorkšyro terjeras pasirodė XIX a. pradžioje Jorkšyro Vest Raidingo rajone, veisėjams siekiant išvesti žiurkininką, kurį būtų galima nešiotis kišenėje. Ši veislė buvo sukurta kryžminant Skajaus, juoduosius su įrudžiu, Dendžio Dinmonto terjerus ir Maltos bolones. Pirmasis veislės standartas sudarytas 1870 metais, 1964 metais ši veislė buvo užregistruota FCI.

Charakterio savybės

Nedidelis, ilgaplaukis, energingas, sargus ir budrus. Tinka auginti nedideliame bute, nepailstantis tolimų pasivaikščiojimų palydovas. Labai linksmas, judrus, visada puikios nuotaikos. Gerai sutaria su vaikais, mėgsta žaisti, ištvermingas, savarankiškas, atkaklus ir drąsus. Į svetimus žmones žiūri įtariai, tačiau linkęs susidraugauti su kiekvienu sutiktuoju. Su kitais gyvūnais nelabai bičiuliaujasi – gali pulti net didesnį nepažįstamą šunį.

Išvaizda

Iki 5 mėnesių Jorkšyro terjerų šuniukai būna juodi. Tik po to pradeda atsirasti kailio atspalviai. Suaugusio Jorkšyro terjero viso liemens kailis tamsus, melsvos plieno spalvos, be jokių rusvų, bronzos ar juodos spalvos priemaišų. Krūtinė sodrios rusvai auksinės spalvos. Prie šaknų plaukai tamsūs, link galo šviesėja. Galvos plaukai tokios pat aukso spalvos kaip ir krūtinės, ypač ilgi ir ryškūs ant snukio ir prie ausų.

Šios veislės šuo proporcingas. Galva nedidelė, kakta plokščia, snukis vidutinio ilgumo, nosies veidrodėlis juodas. Dantys lygūs, tvirti, tankiai suaugę. Ausys mažos, V raidės pavidalo, stačios arba pusiau nulinkusios, arti viena kitos, išaugusios aukštai. Akys tamsios, vidutinio dydžio, žvelgia gyvai, sumaniai. Kaklas plonas, nugara tiesi, liemuo trumpokas. Kojos tiesios, letenos apvalainos, nagai juodi. Plaukai ilgi, šilkiniai, žvilga, nukarę abipus šonų iki pat žemės – nuo nosies iki uodegos galo per visą nugarą einantis sklastymas dalija juos pusiau.

Priežiūra

Jorkšyro terjero kailis ilgas ir reikalauja rūpestingos priežiūros. Ypač tai svarbu ruošiant šunį parodai. Kad išgauti šilkinį, švarų ir akinančiai blizgantį kailį reikia dažnai šukuoti, maudyti, tepti kailį aliejais. Taip pat beveik visą laiką galvos plaukai turi būti surišti kaspinėliu. Tai daroma, kad plaukai nekristų ant akių ir netrukdytų regėjimui.

Kambariniams-dekoratyviniams šunims dažnai anksčiau iškrenta dantys (kartais nuo 3 metų). Vienintelis būdas to išvengti – niekada neduoti saldumynų.