Mažesni ir lengvesni už daugumą kitų kinkomųjų šunų, elegantiškieji Sibiro haskiai – tai vikrūs, atletiški ir nenuilstantys darbininkai. Kaip ir kiti senovinės šiaurinių špicų veislės šunys, jie retai loja, tačiau staugia kartu su kitais gaujos nariais visai kaip vilkai. Labai populiarus Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Italijoje Sibiro haskio kailis būna įvairių spalvų. Tai viena iš vos kelių veislių, kurios šunys gali turėti mėlynas, tamsiai ir šviesiai rudas arba nevienodos spalvos akis. Šis taurus, klusnus šuo gali būti mielas draugužis.

Istorija

Sibiro haskis, Aliaskos malamutas, eskimų laika – visos šios veislės yra šiaurinės haski tipo kinkomųjų laikų veislės. Kinkomieji šunys, kuriuos vadino „haski“, buvo įvairiuose rajonuose pas įvairius medžiotojus. Tie šunys ir buvo pradžia įvairioms veislėms. Čiukčiai, gyvenantys Azijos šiaurės rytuose, nuo XIX a. veisia ir naudoja šias laikas, Amerikoje vadinamas haskiais, traukimo (tempimo) tarnybai. Tarp kinkomųjų šunų, patekusių į Aliaską, haskiai buvo patys ištvermingiausi ir greičiausi. Tai buvo tų laikų pagrindinė transporto priemonė. Haskį, sveriantį 14 kilogramų mažiau nei Aliaskos malamutas, aukštai įvertino poliariniai tyrinėtojai, kadangi jis buvo labai greitas, judrus, gerai elgėsi kinkinyje. Amerikoje šios veislės klubas 1930 m. užregistravo šią veilę, o 1990 metais ją pripažino FCI.

Charakterio savybės

Pagrindinė jo paskirtis – lengvų krovinių pervežimas dideliais atstumais kiek galima didesniu greičiu. Sibiro haskis paklusnus ir meilus. Tačiau, kaip ir dauguma laikų, linkęs į savarankiškumą ir valkatavimą. Jis neturi ryškių sarginio šuns bruožų, neagresyvus nei svetimiems žmonėms, nei šunims. Laikui bėgant jis tampa vis ramesnis, jo intelektas ir paklusnumas daro jį malonų kompanioną, bet pirmiausia tai sportinis šuo.

Išvaizda

Sibiro haskis vidutinio didumo, labai greitas, lengvas ir grakščiai judantis darbinis šuo. Jo proporcingas kūnas ir tankus kailis, vertikalios, stačios ausys, uodega, padengta ilgais plaukais, teigia jį esant šiaurinės kilmės.

Šuns galva energingos, draugiškos, dėmesingos ir išdykėliškos išraiškos. Akys migdoliškos, įkypokos, arti viena kitos, rudos arba mėlynos, leistinos skirtingų spalvų bei margos. Ausys vidutinės, trikampiškos, išaugusios aukštai ir arti viena kitos, vertikalios, stačios, apvalokų galų, iškilokos iš išorės, apžėlusios trumpais tankiais plaukais. Snukis vidutinio ilgumo. Sąkanda žirkliška. Kaklas vidutinio ilgumo, lenktas, stovint grakštus; judėdamas risčia šuo kaklą nuleidžia truputį žemyn. Nugara tiesi, stipri. Uodega nuleista, „lapiška“, išaugusi žemai.

Priežiūra

Išgarsėjęs rogių lenktynėse, nepaprastai ištvermingas, stiprus ir judrus, tai ne voljero ar kambario gyventojas. Jam reikalingi didžiuliai fiziniai krūviai ir daug bėgioti.

Rekomenduojama kiekvieną dieną šukuoti.