Šunų mylėtojams ir profesionalams

Bimas.lt logo

Paieška:

Anglų buldogas

Anglų buldogas

Nedaug veislių patyrė tokius radikalius išvaizdos, paskirties ir būdo pasikeitimus kaip anglų buldogai. Buldogais XVI a. buvo vadinami šunys, išvesti kryžminant sarginius mastifus (naudotus lokiams pjudyti) ir ištvermingus medžioklinius terjerus. Stiprūs ir ryžtingi buldogai idealiai tiko pjudynėms. Jie įsikibdavo į bulius nepaisydami skaudžių sužalojimų. Dabartiniai švelnūs šunys, išvesti vien parodoms, kenčia nuo galybės negalių. Ir labai apmaudu, juk anglų buldogas – nuostabaus būdo, mielas namų šuo.

Istorija

Šios veislės šunys Anglijoje pradėti auginti XVII a. pradžioje, daug anksčiau nei atsirado jų pavadinimas. Anglų buldogas yra kilęs iš stambių doginių šunų, kurie buvo naudojami kautynėse su buliais. Šuo puldavo galingą jautį, dantimis įsikąsdavo į snukį ir tampydavo tol kol jautis netekdavo jėgų. Todėl juos ir pavadino buldogais (angl. bull-dog – jaučių šunys). Šuo turėjo būti kuo aukštesnis, stipresnis ir atkaklesnis.

Buvo pageidautina, kad šuns nosis būtų kuo riestesnė, kad įsikandęs šuo galėtų lengviau kvėpuoti. Šie ir kiti reikalavimai vertė veislės mylėtojus ir veislininkus daug padirbėti, todėl buvo sukurtas buldogų veisimo mokslas. 1835 m. Anglijos parlamentas priėmė įstatymą, draudžiantį tokias kruvinas dvikovas. Priėmus įstatymą, buldogai tapo nebemadingi ir net pradėjo nykti, tačiau XIX a. pabaigoje šunų mylėtojai pradėjo formuoti dekoratyvinę jo atmainą ir atrankos bei selekcijos būdu buvo išvestas naujas veislės tipas. Anglų buldogai – tai šunys, su kuriais gali draugauti toli gražu ne visi. Jie reikalauja supratimo ir meilės, į kurią atsako prisirišimu ir draugyste. Šios veislės šunys yra flegmatiški, tačiau įerzinti puola nuožmiai ir žūtbūtinai. Jie yra labai ištikimi savo šeimininkui ir labai mėgsta vaikus, mažai juda, nedaug loja.

  • Faktai

    Kilmės šalis:
    Didžioji Britanija;
    Kilmės laikas:
    XIX a.;
    Buvo:
    bulių pjudynių dalyvis;
    Dabar:
    namų šuo;
    Gyvenimo trukmė:
    7-9 metai;
    Kiti vardai:
    Bulldog, English Bulldog;
    Masė:
    23-25 kg;
    Ūgis:
    31-36 cm.
  • Privalumai

    • Drąsus;
    • Protingas;
    • Paprastai draugiškas vaikams;
    • Gerai sugyvena su kitais šunimis;
    • Gali gyventi mieste;
    • Pakanka nedidelio fizinio krūvio.
  • Trūkumai

    • Kenčia nuo per didelio karščio (galimas širdies priepuolis);
    • Knarkia;
    • Nėra ištvermingas įtemptam darbui;
    • Ne visada geras sargas.

Charakterio savybės

Šie šunys mažai loja. Nors išvaizda truputį gąsdinanti, bet tai labai taikūs šunys, labai myli vaikus ir su malonumu dalyvauja žaidimuose. Tai labai nuovokus šuo ir viską supranta „iš pusės žodžio“.

Išvaizda

Kailis trumpas, todėl puikiai tinka laikyti bute. Šį šunį reikia kruopščiai prižiūrėti – jis neįprastai kvėpuoja pro nosį, negali ilgai būti saulės atokaitoja, nes greitai perkaista, pervargęs ima dusti. Kailis būna dryžas (vad. tigrinis, dryžas juodu snukiu ar tik juoda kauke, vienos spalvos keršas, rudas, rusvas, rausvas, baltas, margas (baltas, išmargintas kuria nors minėta spalva). Kailį reikia šukuoti šukomis, standžiu šepečiu ir trinti gelumbės pirštine. Šios veislės šuo nedidelis kresnas. Patino aukštis ties ketera 38-40 cm, kalės – mažesnis. Patino masė 24-30 kg, kalės – 22-26 kg. Galva didelė, kampuota, kaukolės apimtis lygi šuns aukščiui ties ketera. Kakta plokščia, skruostai stambūs, platūs. Galvos oda raukšlėta, tarp akių – gili vaga. Pakaktys ryškus. Snukis trumpas ir platus.

Nosies veidrodėlis didelis, juodas, šnervės plačios, juodos. Tarp jų gili vaga. Lūpos didelės, nukarusios, viršutinės iš šonų dengia apatines, o iš priekio dantis. Žandikauliai stambūs kampuoti, apatinis truputį riestas ir labiau atsikišęs už viršutinį. Dantys dideli, tvirti. Sankanda buldogiška. Akys nedidelės, labai tamsios, ties kaktos ir snukio riba, toli viena nuo kitos. Ausys išaugusios aukštai, mažos, plonos, panašios į rožės žiedlapį. Kaklas vidutinio ilgumo, raumeningas, labai stiprus. Kaklo oda laisva, apačioje nukarusi raukšlėmis. Priekinė krūtinės dalis labai plati iš šono apvaloka, apačia siekia alkūnes, pilvas įtrauktas. Ketera ryški, nugara, ypač ties pečiais, labai plati, veislei būdinga gaubta viršutinė jos linija. Priekinės kojos storos, raumeningos, labai stiprios, toli viena nuo kitos, vertikalios su stambiais dilbiais. Užpakalinės kojos stiprios ir raumeningos, daug ilgesnės už priekines.

Priežiūra

Anglų buldogai, dėl to, kad snukio konstrukcijos nepritaikyta aktyviam kvėpavimui, labai jautrūs karščiui. Todėl jų jokiu būdu negalima palikti automobilyje, ar uždaroje patalpoje kur karštą ar saulėtą dieną nepatenka pakankamai oro.

Anglų buldogas nėra tas šuo, kuris mėgsta ilgus pasivaikščiojimus. Negalima jo versti daug bėgioti, ar kitaip įtemptai dirbti.

Kailio priežiūrai ypatingų reikalavimų nėra. Šukuojamas kasdien šiurščiu šepečiu. Išmaudyti pakanka kartą metuose pasirinkus šiltą dieną.

Naudota literatūra:
  • Dr. Bruce Fogle „Šunys. Encilopedija“
  • Karolis Masilionis „Kinologija I dalis“
  • Джоан Палмер „Ваша собака“