LGGD Kauno skyriaus kinologijos mokykloje nauji užsiėmimai prasideda spalio 4 dieną

Šunų mylėtojams ir profesionalams

Bimas.lt logo

Paieška:

Seminaro AŠ SAUGUS. TU SAUGUS. MES SAUGŪS antra dalis

2013-02-24
Reportažo ir nuotraukų autorius Audrius Sriubas.

Nuo šių metų pradžios Lietuvos kinologų draugija pradėjo naują seminarų ciklą, kuris aprėpia temas nuo šunų elgsenos iki anatomijos ir sveikatos. Ruošti šį semanarų ciklą paskatino nuo š. m. sausio pirmos dienos įsigaliojęs naujasis LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas apibrėžiantis kovinių bei pavojingų šunų laikymo, veisimo ir įvežimo į mūsų šalį sąlygas, o taip ir visuomenės susidomėjimas šunimis bei augantinis patikimų žinių poreikis.

Aš saugus. Tu saugus. Mes saugūs.

Šeštadienį 2013 02 23 lankėmės antroje seminaro „Aš saugus. Tu saugus. Mes saugūs“ dalyje. LKD mokymo centro salė buvo sausakimša nuo klausytojų. Tai rodo, kad ši tema yra labai aktuali. Skaityti pranešimus buvo pakviesti Vilniaus šunų mylėtojų klubo ir valų korgių mylėtojų klubo pirmininkė Livija Zizevskė, dresūros mokyklos REKSAS dresuotojai Egidijus Brazys ir Jonas Valančius bei Lietuvos amerikiečių stafordšyro terjerų mylėtojų klubo vadovas bei dresuotojas Sergej Gračiov.

Livija Zizevskė

Livija Zizevskė kinologijos veikloje dalyvauja jau daugiau kaip 30 metų. Savo pranešime ji labiausiai akcentavo tai, kokia yra tikroji šunų paskirtis, kaip šeimininkai iš nežinojimo neteisingai keičia šunų elgseną. Pranešėja pabrėžė, kad prieš šimtus, tūkstančius metų šunys buvo veisiami kryptingai. Veisimo pasekmėje buvo išryškintos tam tikros savybės, padedančias žmonių veiklai. Taip atsirado aviganiai, medžiokliniai šunys, skalikai ir kiti. Pavyzdžiui, bigliai yra medžiokliniai šunys. Uždaryti namuose jie gali pridaryti daug bėdos: viską apversti aukštyn kojom, kažką apgraužti. Ir tai yra natūrali šuns veikla – jie aktyvūs, ieško veiklos, ieško medžiojamo objekto. Tam jie ir buvo išvesti. Dabar iš nežinojimo veislės, turinčios darbinių savybių, pasirenkamos kaip namų šunys, o pastarosios genetiškai tokios nėra ir namuose elgiasi pagal savo instinktus.

Kalbėdama apie šunų charakterį, Zizevskė pastebėjo, kad net tos pačios veislės šunys būna skirtingi. Livija namuose laiko aštuonis valų korgius pembrukus ir visi jie pagal charakterį skirtingi. Taip pat pranešėja apgailestavo, kad žmonės vis labiau kišasi į šunų natūralų gyvenimą taip atimdami iš šunelių tai, kas jiems gamtos suteikta. Vienas toks pavyzdys yra dirbtinas apvaisinimas.

Livija vienareikšmiškai pasisakė prieš šunų kautynes. Tokios šunų veislės kaip pitbuliai, stafai (amerikiečių stafordšyro terjerai), Kaukazo aviganiai tegul geriau kaunasi su vilkais ir saugo žmonių laikomus gyvulius.

Viena didžiausių klaidų, kurias padaro šunų savininkai yra jų numylėtinių sužmoginimas. Gaudami kąsnelius nuo pietų stalo šunys greitai prie to pripranta ir pradeda jų reikalauti. Labai greitai šunys įpranta miegoti lovoje. Kai šeimininkas apsižiūri, kad jų numylėtinis jau peržengė ribas ir pradeda drausti, dažnai šunys prieš tai protestuoja. Taip jie pradeda šlapintis ant lovos, graužti baldus ir daryti kitokias eibes. Dabar, pastebėjo Livija, kažką pakeisti jau sunku. „Kiekvienas šuo išlepintas tiek, kiek šeimininkui miela“ – sakė Livija Zizevskė.

Egidijus ir Jonas

Toliau sekė dresūros mokyklos REKSAS pranešimas. Dresuotojai Egidijus Brazys ir Jonas Valančius pristatė naują dresūros metodą, kuriame naudojamas klikeris (spragtukas). Šiuo metodu jaunieji dresuotojai susidomėjo seniai, surado Amerikoje specialistus ir jį sėkmingai taiko. Dažnai į Lietuvą pasikviečia specialistus iš užsienio ir su jų pagalba kelia kvalifikaciją bei šviečia visuomenę. Savo metodikoje dresuotojai pilnai atsisakė šunų baudimo, dresavimo suteikiant šuneliui skausmą. Naudojamas tik teigiamas skatinimas. Čia pat su seminare esamais šunimis pranešėjai praktiškai parodė kaip šis dresūros metodas veikia. Dresūros metodas tarp seminaro dalyvių sukėlė daug diskusijų. Tai normalu, kadangi šis metodas Lietuvoje dar yra naujas.

Sergej Gračiov

Amerikiečių stafordšyro terjerų mylėtojų klubo vadovas Sergej papasakojo apie kovinius šunis, kaip šunų kovos buvo organizuojamos. Pranešėjas pabrėžė, kad šunų kovos Anglijoje buvo uždraustos dar 1938 metais, o JAV 1991 metais. Europoje jau daugiau kaip 70 metų nėra šunų kautynių. Todėl „kovinės“ šunų veislės net genetiškai neturi tų savybių, dėl kurių sunerimusi visuomenė. Kaip pabrėžė Sergej, kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašas yra visiškas absurdas. Bet kurią veislę neteisingai dresuojant, arba krypingai siekiant suteikti agresyvumo, galima padaryti piktą ir pavojingą žmonėms bei kitiems gyvūnams. Net tuo metu, kai buvo nedraudžiamos šunų kautynės, niekada nebuvo leidžiama, kad šunys žūtų. Jiems susikabinus kovojantys šunys iš karto būdavo išskiriami, o atsisakius šunims kautis, kautynės būdavo nutraukiamos. Šunų kautynių tikslas buvo išvesti drąsius šunis ir, skirtingai nei dauguma įsivaizduoja, ne plėšrūnus, kurie būtų pasiruošę užmušti nesvarbu žmogų ar šunį.

Po seminaro dalyviams buvo įteikti pažymėjimai.

Seminaro akimirkos

Seminaro AŠ SAUGUS. TU SAUGUS. MES SAUGŪS antra dalis
Seminaro AŠ SAUGUS. TU SAUGUS. MES SAUGŪS antra dalis
Seminaro AŠ SAUGUS. TU SAUGUS. MES SAUGŪS antra dalis
Seminaro AŠ SAUGUS. TU SAUGUS. MES SAUGŪS antra dalis
Seminaro AŠ SAUGUS. TU SAUGUS. MES SAUGŪS antra dalis
Seminaro AŠ SAUGUS. TU SAUGUS. MES SAUGŪS antra dalis
Seminaro AŠ SAUGUS. TU SAUGUS. MES SAUGŪS antra dalis
Seminaro AŠ SAUGUS. TU SAUGUS. MES SAUGŪS antra dalis
Seminaro AŠ SAUGUS. TU SAUGUS. MES SAUGŪS antra dalis
Seminaro AŠ SAUGUS. TU SAUGUS. MES SAUGŪS antra dalis
Seminaro AŠ SAUGUS. TU SAUGUS. MES SAUGŪS antra dalis
Seminaro AŠ SAUGUS. TU SAUGUS. MES SAUGŪS antra dalis