LGGD Kauno skyriaus kinologijos mokykloje nauji užsiėmimai prasideda spalio 4 dieną

Šunų mylėtojams ir profesionalams

Bimas.lt logo

Paieška:

BOHEMIJOS ŽIBUTĖ - Berno zenenhundas iš Bohemijos Žibučių gatvėje

2010-06-18
Autorius Audrius Sriubas

2002 metais būsimieji veterinarijos gydytojai Rasa ir Artūras atlikdami praktiką Čekijos zoologijos sode pirmą kartą pažino Berno zenenhundus. Taip Lietuvoje atsirado Berno zenenhundų, o dabar jau ir Maltos bišonų veislynas „Bohemijos žibutė“.

Artūras ir Rasa Stonkai

Veislyno atsiradimo istorija tikrai įdomi: „Studijuodami kartu su Artūru Lietuvos veterinarijos akademijoje pasirinkome praktiką Čekijos zoologijos sode. Mane visada žavėjo egzotiniai gyvūnai ir iki to laiko ne kartą teko padirbėti Kauno zoologijos sode. Pirmenybę teikiau beždžionėms, todėl Čekijos zoologijos sode jas ir prižiūrėjau. Artūras rūpinosi žirafomis. Zoologijos sodo prižiūrėtojas turėjo Berno zenenhundų veislyną. Penki „Bernai“ gyveno zoologijos sode ir visur šeimininką lydėdavo. Stebino jų ramumas ir ištikimybė. Visada tarp zoologijos sodo lankytojų vaikščiojo su šeimininku palaidi ir mums tai atrodė šiek tiek keista. Jų grožis, ramybė ir ištikimybė mus taip sužavėjo, kad netrukus iš šio šeimininko įsigijome kalytę ir taip vieni pirmųjų užsiėmėme šios veislės populiarinimu ir veisimu Lietuvoje. Mūsų naujojo šeimos nario naujos bei senos gyvenamos vietos junginys ir suteikė veislynui pavadinimą BOHEMIJOS ŽIBUTĖ – Čekijoje jo namai buvo Bohemijos regione, o mes gyvename Žibučių gatvėje, – pasakoja apie veislyno atsiradimą Rasa. – Šunys nebuvo naujiena, kadangi iki to laiko turėjau Škotijos aviganį (Koli)“.

Artūras su Bernais.

Dabar pas Rasą ir Artūrą Stonkus gyvūnų pilni namai. Jau kieme pasitinka pulkas „Berniukų“ ir Maltos bišonų. Namuose du didžiuliai akvarimai su žuvytėmis ir vėžliais. „Anksčiau turėjome dar ir žaltį, iguaną, papūgų bei visą pulką graužikų“, – vardija Rasa.

Auga ir jaunoji kinologų karta – dvi dukros: Evelina ir Ineta, bei jaunėlis sūnus Mantas. Dukros jau skina laurus jaunųjų vedlių konkursuose. Klausiu: ar galima išsilaikyti tik iš šunų veisimo? „Galima, jei įsigyji kalytę, gauni parodoje du gerus įvertinimus, kurie būtini veisimui, ir užsiimi šia veikla. Mes neapsiribojame tik dviem gerais įvertinimais, pastoviai dalyvaujame parodose: Pabaltyje, Lenkijoje, Rusijoje ir kitose šalyse. Mums tai tapo gyvenimo būdu. Kergti vežame taip pat į užsienio šalis: Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Olandiją. Tai brangiai kainuoja. Visai neseniai parsivežėme perspektyvų „Berną“ iš Italijos. Ir vardą davėme Itališką – Verdis. Jis dar tik trijų mėnesių, – noriai pasakoja Artūras. – Visas mūsų laisvalaikis ant ratų su šunimis po visą Europą. Tai kergti važiuojame, tai į parodas. Dalyvavome ir pasaulinėse parodose: Švedijoje, Slovakijoje. Budapešte dalyvavome Europinėje parodoje“.

Stonkai neapsiriboja tik veisimu. Norėdami populiarinti šią veislę ir suburti Berno zenenhundų mylėtojus 2009 metais įkūrė Šveicarų zenenhundų mylėtojų klubą. Artūras yra šio klubo prezidentas. Klubas jungia ne tik Berno zenenhundų mylėtojus, bet taip pat ir kitas zenenhundų veisles: Apencelio zenenhundus, didžiuosius šveicarų zenenhundus, Entlebucho zenenhundus. Šiuo metu klube yra penkiasdešit narių.

Maltos bišonas.

„Ši veislė pasižymi begaline meile savo šeimininkui, išskirtinai neagresyvi, puikiai sutaria su vaikais ir kitais šunimis. Berno zenenhundų net specialiai mokyti nereikia. Greitai pripranta prie šeimininko. Pakanka pašaukti ir paklusniai atbėga. Įdomi šios veislės šunų savybė – pribėgęs visada atsiguls prie kojų, bet taip, kad savo kūnu remtųsi į kojas (tą greitai patvirtino gulintis prie mano kojų „Berniukas“), – žavisi šia veisle Artūras. – Jiems reikalingi ilgi ir dažni pasivaikščiojimai. Nebūtina bėgioti, bet kasdien valandą kitą pasivaikščioti reikia. Tik gaila, kad jų amžius trumpas – vidutiniškai išgyvena aštuonis metus. Dažnai kankina klubo sąnario problemos.“

Pagrindinis dėmesys skiriamas Berno zenenhundų veisimui ir populiarinimui. Dabar namuose bėgioja penki Berno zenenhundai: trys kalytės ir du patinėliai. Tačiau šiuo metu namai taip pat pilni ir Maltos bišonų veislės šuniukų. Šeimininkus džiugina dvi kalytės ir vienas patinėlis. – „Labai smagu kai šie maži ir mieli šuniukai užpildo namus. Mėgstu prižiūrėti šuniukus. O ši veislė kaip tik ta, kuriai reikia daug priežiūros. Ypač kailiui. Pati kerpu, šukuoju. Parodose jau gauname gerus rezultatus. Todėl ši veislė taip pat teikia daug vilčių“ – paskoja Rasa. Paklausus, kokias dar norėtų veisti veisles, sužinome, kad mieliausi dideli ir ilgakailiai šunys. – „Dar labai patinka Niūfaundlendai, bet jie labai seilėjasi“ – apgailestauja Artūras.

Rasa turi daug patirties prižiūrėdama beždžiones. Todėl pasmalsauju koks skirtumas laikant šunį ir beždžionę. „Beždžionė kaip mažas vaikas, kuris niekada neužauga. Jai būtina atskira patalpa, kadangi palikus bendrose patalpose negali žinoti kokioje būklėje jas rasi. Ir gamtinius reikalus atlieka čia pat“ – paaiškina Rasa.

Po truputį pokalbis eina į pabaigą. „Nors gyvename nuosavame name Žaliakalnyje Kaune, bet jau svajojame keltis į užmiestį. Ten daugiau būtų vietos mūsų augintiniams“ – pasakoja apie ateities planus Artūras.