Šunų mylėtojams ir profesionalams

Bimas.lt logo

Paieška:

Šuns eksterjeras ir konstitucija

2016-02-14
Autorius Karolis Masilionis

Eksterjeras, jo reikšmė ir įvertinimo metodai.

Šuns eksterjeras

Eksterjeras, jo reikšmė ir įvertinimo metodai

Eksterjeras – tai šuns išvaizda, bendra išorės forma ir pavienių kūno dalių ypatybės, būdingos veislei ir lyčiai.

Eksterjeras labai svarbus atrenkant šunis pagal paskirtį ir veislinius. Jo pagalba nustatomas konstitucijos tipas, sveikatingumas, šuns stiprumas ir jo tinkamumas įvairioms tarnyboms. Pvz., kurtas greitai bėga, Kaukazo aviganis gina bandą, taksas lengvai įlenda į urvą.

Skiriasi patinų ir patelių eksterjeras. Todėl į eksterjerą atsižvelgiama nustatant veislę, lytį ir amžiaus ypatybes.

Šuns eksterjeras vertinamas:

  1. eksterjero aprašymu,
  2. matavimu,
  3. įvertinimu taškais,
  4. fotografavimu,
  5. kūno matmens indeksais.

Naudojantis aprašymo metodu, specialiai atspausdintose lentelėse žymimi atskirų kūno dalių teigiami ir neigiami bruožai arba aprašoma ringe įvairiai. Pvz., vertinant kai kurias veisles, aprašomos kai kurios dalys, o kai kurios kūno dalys įvertinamos taškais (dekoratyvinėje šunininkystėje).

Šuns kūno matavimas Šuns kūno matavimas

1 pav. 1-2 - kaktos plotis, 3 - krūtinės apimtis, 4-5 - krūtinės plotis žiūrint iš priekio, 6-7 - krūtinės gylis, 8 - plaštakos apimtis, 9-10 - priekinės kojos ilgis, 11-12 - aukštis ties ketera, 13-14 - įstrižas kūno ilgis, 15-16 - aukštis ties strėnomis, 17-19 - galvos ilgis, 17-18 - snukio ilgis, 18-19 - kaktos ilgis.

Šunų matavimas - tai objektyvus eksterjero vertinimo metodas, padedantis suprasti, kaip išsivysčiusios šuns kūno dalys.

Matavimai atliekami matavimo lazda, skriestuvu, juostele.

Matuojama:

  1. aukštis ties ketera – nuo žemės iki aukščiausio keteros taško,
  2. krūtinės gilumas – nuo aukščiausio keteros taško iki krūtinkaulio (tuoj pat už menčių),
  3. krūtinės platumas – su skriestuvu, liečiant menčių kraštus,
  4. įstrižas liemens ilgis – nuo peties mentės sąnario viršūnės iki sėdimojo gumburo viršūnės,
  5. klubų platumas – nuotolis tarp labiausiai išsikišusių klubinių gumburų,
  6. krūtinės apimtis – už menčių, apjuosus krūtinę juostele,
  7. plaštakos apimtis – priekinės kojos ploniausioje plaštakos kaulo vietoje.
Šuns kūno sandara

2 pav. 1 - snukis, 2 - nosies veidrodėlis, 3 - nosies nugarėlė, 4 - skruostai, 5 - pakaktys, 6 - akis, 7 - antakių lankai, 8 - kakta, 9 - kaukolės smegeninė dalis, 10 - viršugalvis, 11 - ausis, 12 - pakaušio gumburas, 13 - kaklas, 14 - ketera, 15 - nugara, 16 - juosmuo, 17 - strėnos, 18 - uodega, 19 - šlaunis, 20 - kelis, 21 - blauzda, 22 - kulno sąnarys, 23 - slėsna, 24 - užpakalinių kojų letena, 25 - kirkšnys, 26 - pilvas, 27 - krūtinė, 28 - priekinių kojų letena, 29 - plaštaka, 30 - riešas, 31 - dilbis, 32 - alkūnė, 33 - petikaulio ir mentės sąnarys, 34 - priekinė krūtinės dalis, 35 - mentė, 36 - gerklė.

Šunys fotografuojami pastačius juos šonu, šviesiame fone. Fotografuojama iš abiejų pusių.

Šunininkystėje dažniausiai naudojami tokie indeksai:


1) Kojų ilgumas = aukštis ties ketera minus krūtinės gilumas x 100
aukštis ties ketera

2) Kaulingumas = plaštakos apimtis x 100
aukštis ties ketera

3) Krūtinė = krūtinės platumas x 100
krūtinės gilumas

4) Formatas = įstrižas liemens ilgis x 100
aukštis ties ketera

5) Kompaktiškumas = krūtinės apimtis x 100
įstrižas liemens ilgis