LGGD Kauno skyriaus kinologijos mokykloje nauji užsiėmimai prasideda spalio 4 dieną

Šunų mylėtojams ir profesionalams

Bimas.lt logo

Paieška:

English

Gyvūnų gerovė Baltijos regione: atsakingas laikymas ir geroji praktika.

2011-06-15
Autoriai Audrius Sriubas ir Giedrė Sriubaitė

Š. m. gegužės 5-6 dienomis Seime vyko tarptautinė konferencija "Gyvūnų gerovė Baltijos regione: atsakingas laikymas ir geroji praktika". Už gyvūnų gerovę atsakingi Europos pareigūnai konferencijoje dalinosi savo patirtimi. Tai labai aktualu ir Lietuvai, kadangi kaip tik šiuo metu yra rengiamas naujas gyvūnų gerovės įstatymas.

Konferencija

Konferencijoje buvo gausu dalyvių iš visos Europos – per du šimtus, pranešimus skaitė tokie garbūs svečiai, kaip Tarptautinės gyvūnų globos organizacijos FOUR PAWS Europos politikos biuro direktorė Marlene Wartenberg, Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato, Gyvūnų sveikatos ir gerovės padalinio vadovas Andrea Gavinelli, Europos veterinarų federacijos padalinio vadovas Walter Winding ir kt.

Konferencijos atidarymas

Petras Auštrevičius

Petras Auštrevičius

Kazys Starkevičius

Kazys Starkevičius

Adofo Sansolini

Adofo Sansolini

„Lietuvos iniciatyva iškelti gyvūnų gerovės klausimus Baltijos jūros regione yra svarbus žingsnis skatinant pasikeisti gerąja praktika bei ugdant naują požiūrį į žmonių ir gyvūnų santykius. O rengiamas naujas Lietuvos gyvūnų gerovės įstatymas gali padėti naujus pagrindus gyvūnų gerovės srityje, todėl jo priėmimas negali būti atidėliojamas“, – teigė P. Auštrevičius, kurio dėka ir buvo surengta pirmą kartą Lietuvoje gyvūnų gerovei skirta konferencija Vilniuje.

Petras Auštrevičius pastebėjo, kad pas mus gyvūnais susirūpinama tik tada, kai kažkas atsitinka, o tai ir yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl yra būtina priimti naują gyvūnų gerovės įstatymą.

Konferenciją taip pat pasveikino Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. „Nereikalingi gyvūnai mieste išstumiami į gatves ir prieglobstį randa tik pas kaimo žmogų, kuris nuo seno įpratęs pasirūpinti gyvūnais“ – iš tribūnos kalbėjo ministras.

Konferencijai pirmininkavo žurnalistas, gyvūnų gerovės konsultantas Adofo Sansolini.

Žmogaus ir augintinio ryšys

Marlene Wartenbergs

Marlene Wartenberg

Barbara Alessandrini

Barbara Alessandrini

Dr. Eva Waiblinger

Dr. Eva Waiblinger

Dr. Walter Winding

Dr. Walter Winding

Andrea Gavinelli

Andrea Gavinelli

Pirmą pranešimą skaitė Marlene Wartenberg, Tarptautinės gyvūnų globos organizacijos FOUR PAWS Europos politikos biuro direktorė. Ji savo pranešime pasidžiaugė, kad organizacija jau turi 490 tūkst. rėmėjų. Europos taryba pagaliau atkreipė dėmesį į gyvūnų-kompanionų problemas. Anksčiau Europos Sąjunga nebuvo atsakinga už juos.

Barbara Alessandrini, Teramo G. Caporale instituto (Italija) mokymo grupės vadovė ypač akcentavo edukacinės programos svarbą. „Dar mokykloje reikia vaikams aiškinti, kaip reikia rūpintis gyvūnais“ – akcentavo pranešėja. Barbara yra atsakinga už mokymo programos (eLearning) bei kursų ruošimą veterinarams ir kitiems su gyvūnų sveikata susijusiems profesionalams. Teramo mieste, kur yra jų būstinė, jau beveik tūkstantis žmonių yra pabaigę šiuos mokymus. Taip pat Barbara akcentavo, kad visa su gyvūnų gerove susijusi veikla turi būti grindžiama moksliniais metodais – pirmiausia surenkami duomenys, analizuojami ir tik tada priimami sprendimai.

Dr. Eva Waiblinger (Taikomosios etologijos ir gyvūnų psichologijos institutas, Evoliucinės biologijos ir aplinkosaugos studijų institutas, Ciuricho universitetas; Šveicarija) pasidžiaugė, kad beglobių šunų problemos jau nėra daugelyje Europos senbuvių, kaip Šveicarijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kt. Tą patvirtino ir vėliau pasisakę šalių pranešėjai. Visame pasaulyje buvo atliktos apklausos. Įdomu tai, kad apklausos parodė – vaikai mieliau dalinasi savo išgyvenimais su gyvūnais nei su žmonėmis, o moterys šunims ir katėms skiria didesnį dėmesį nei savo vyrams!

Dr. Walter Winding jau antrą kadenciją yra Europos veterinarų federacijos prezidentas. 1948 metais gimęs Zalcburge Austrijoje, baigęs Vienos Veterinarijos Medicinos Universitetą eilę metų įvairiose institucijose užėmė atsakingas pareigas ir 2007 metais buvo išrinktas veterinarų federacijos prezidentu. Kaip veterinarijos gydytojas ir dabar užsiima veterinarine praktika. Dr. W. Winding ypač akcentavo veterinarijos gydytojų svarbą užtikrinant gyvūnų gerovę. „Veterinarijos gydytojo veikla neapsiriboja tik gyvūno gydymu. Jam tenka bedrauti ir su gyvūnu, ir su jo šeimininku, ir su visuomene. Tuo būdu veterinarijos gydytojas įtakoja visuomenės sveikatą, gyvūnų gerovę, vykdo edukacinę bei prevencinę veiklą. Gydytojai gali įtakoti vyriausybę bei politikus priimti atitinkamus saugančius gyvūnus įstatymus. Labai svarbu privaloma gyvūnų identifikacija ir registracija, o veisėjai veisti gyvūnus turi ne tik dėl to, kad parodytų kaip juos myli, bet ir prisiimti atsakomybę už tolimesnį jų gerbūvį“ – aiškino vyriausias Europos veterinaras.

Gyvūnų augintinių gerovės būklė. Nacionalinės įžvalgos

Eric van Tilburg

Eric van Tilburg

Eric van Tilburg, Belgijos viešosios sveikatos tarnybos Gyvūnų gerovės skyriaus vadovas, pristatė Belgijos Nacionalinio naminių gyvūnų gerovės veiksmų plano programą. 2010 metais Europos Komisija sudarinėjo gyvūnų gerovės planą keliems ateinantiems metams. Todėl Belgija šiam planui teikė savo pasiūlymus apimančius keturias temas:

  1. Šunų bei kačių identifikacija bei registracija;
  2. Ne gydomosios chirurginės intervencijos (pvz. uodegos trumpinimas);
  3. Beglobiai gyvūnai bei gyvūnų prieglaudos;
  4. Gyvūnų parduotuvių ir veisėjų licenzijavimas.

Belgija, nuo 1986 metais priimto Gyvūnų Gerovės Akto, pati vykdo gyvūnų apsaugos strategiją uždraudžiant gyvūnus pardavinėti turguose (1996), įdiegiant gyvūnų parduotuvėms, globos namams, veislynams licenzijavimo sistemą (1997), užtikrinant privalomą šunų identifikaciją ir registraciją (1998), uždraudžiant ne gydomąsias chirurgines intervencijas (2001), uždraudžiant šunis ir kates pardavinėti prekybos centruose (2007). Šiuo metu Belgija ruošia daugiametį planą kačių sterilizacijai vykdyti.

Ina Sokolska

Ina Sokolska

Apie gyvūnų gerovę Lietuvoje parnešimą skaitė Visuomeninio judėjimo „Žmonės už gyvūnus“ atstovė Ina Sokolska. Pagal Lietuvos įstatymus beglobiais gyvūnais privalo rūpintis savivaldybės. Jos kuria gyvūnų registracijos taisykles, apsprendžia kiek savo namuose kiekvienas savivaldybės gyventojas gali laikyti gyvūnų, nustatyto už gyvūnų laikymą mokesčių dydžius ir kt. Taip pat savivaldybės atsakingos už beglobius gyvūnus. Pranešėja prieštaravo dabar galiojančiai praktikai, kad savivaldybės samdo pelno siekiančias organizacijas gaudyti ir rūpintis beglobiais gyvūnais. Dažnai šios organizacijos su gyvūnų globa neturi nieko bendro. Pagal Europos Gyvūnų Apsaugos Konvencijos pirmo straipsnio ketvirtą paragrafą atsakingomis už gyvūnų globos namus gali būti tik ne pelno siekiančios organizacijos.

Nuo 2004 metų Lietuva ratifikavo eilę gyvūnų gerovę apsprendžiančių konvencijų: Europos konvencija dėl naminių gyvūnų apsaugos (2004), Europos konvencija dėl stuburinių gyvūnų naudojimo eksperimentams ir mokslo tikslams (2007), Europos konvencija dėl naudojamų gyvūnų žemės ūkyje apsaugos (2003), Europos konvencija dėl gyvūnų transportavimo (2003), Europos konvencija dėl skerdimui skirtų gyvulių apsaugos (2003). Dabar galiojantį Lietuvoje įstatymą, kuris nustato rūpinimosi gyvūnais, jų laikymo ir naudojimo taisykles galima rasti paspaudus šią nuorodą.

2010 metų kovo mėnesį, parodžius gyvūnų gerove besirūpinantiems aktyvistams iniciatyvą, prie Žemės Ūkio Minesterijos buvo sudaryta darbo grupė paruošti (pataisyti) naują gyvūnų globos įstatymą. Ruošiamas įstatymas labiau pabrėžia gyvūnų globą, išsamiau nustato vietinės valdžios (savivaldybės) kompetencijas, atskiras skyrius paskirtas žiaurumo su gyvūnais atvejams, griežtesni reikalavimai gyvūnų registracijai, nustatytos prievolės gyvūnų prieglaudoms.

Ina Sokolska pageidavo, kad būtų būtų nustatyti griežtesni su gyvūnų gerove susiję Europos Sąjungos įstatyminiai aktai ir gyvūnai būtų vertinami kaip jautrios būtybės. Dabar padėtis atskirose šalyse labai skiriasi – vienose rūpinamasi labai gerai, o kitose padėtis bloga. Sveikiems gyvūnams eutanazija turi būti uždrausta.

Sviatlana Kharevitch

Sviatlana Kharevitch

Visus sukrėtė pranešėjos iš kaimyninės Baltarusijos papasakota gyvūnų globos padėtis šioje šalyje. Susigraudinusi Sviatlana Kharevitch, Visuomeninės gyvūnų apsaugos asociacijos AGIDA pirmininko pavaduotoja, iš tribūnos pasakojo, kad čia nėra jokių saugančių gyvūnus įstatymų. Gyvūnai įstatymiškai apibrėžti kaip „objektai“. Šiek tiek geresnė situacija Minske, kur yra keletas prieglaudų ir sugautas naminis gyvūnas turi būti bent penkias dienas laikomas, kol atsiras šeimininkas. Kituose miestuose gyvūnų prieglaudų visai nėra, arba jos yra toli už miesto ir neveikia. Medžiotojai ne mieste turi teisę beglobius gyvūnus šaudyti.

Dr. Lillemor Wodmar

Dr. Lillemor Wodmar

Dr. Tiina Pullola

Dr. Tiina Pullola

Laimė, Europos Sąjungos šalyse senbuvėse gyvūnais rūpinamasi tinkamai ir didesnių bėdų nėra. Tą pabrėžė daugelis kalbėjusių šių šalių atstovų. Štai Suomijos Žemės Ūkio ir Miškų Ministerijos vyresnioji veterinarijos specialistė Dr. Tiina Pullola pažymėjo, kad net 90 proc. gyvūnų prieglaudose esančių šunų susiranda sau naujus šeimininkus, tuo tarpu kates priglaudžia tik 10 proc. gyventojų. Gyvūnų registracija savanoriška ir ja užsiima šunų kinologų ir kačių klubai. Žiaurumas prieš gyvūnus įstatymiškai prilygintas kriminaliniui nusikaltimui. Suomijoje nėra pavojingų šunų sąrašo.

Dr. Lillemor Wodmar, Švedijos gyvūnų globos asociacijos DJURSKYDD generalinė sekretorė pasakė, kad pas juos šalyje yra tik viena šunų prieglauda Stokholme, o kačių prieglaudų, kurios priklauso prieglaudų asociacijai, yra net dvidešimt septynios. Poniai Lillemor neramumą kelia tai, kad gyvūnas dažnai perkamas kaip atributas pademonstruoti ant jo drabužius bei juvelyrinius gaminius. Jam neleidžiama judėti ir dažnai nešiojamas tik ant rankų. Dar kitas atvejas – šuo perkamas kaip ginklas.

Sanne Rosbog

Sanne Rosbog

Danijoje po šunų ir kačių dauiausiai laikomi triušiai. Visi gyvūnų globos namai priklauso privačioms organizacijoms. Gyvūnų savininkai vis daugiau išleidžia pinigų veterinaro paslaugoms, aksesuarams ir gyvūnų elgesio terapijos specialistams. Danijos beglobių gyvūnų draugijos DYREVOERNET pirmininkė Sanne Rosbog pažymėjo, kad dar 1916 metais priimtas gyvūnų apsaugos įstatymas reikalauja apsaugoti gyvūnus nuo skausmo, kančios ir kitų žalų. Deja, šiuo metu, jei kas sužalotų ar pavogtų gyvūną, Danijos įstatymai tai prilygintų dviračio pavogimui ar sugadinimui. Šalyje šiuo metu yra uždrausta trylika veislių, o kitos dvylika gali būti uždraustos ateityje. Danijoje kiekvienais metais nužudoma apie 15 tūkst. šunų vien dėl to, kad savininkai nežino kaip su jais elgtis arba paprasčiausiai pasidaro jiems nereikalingi. Danijos bėda, kad joje legali sadomija. Todėl čia yra legalių gyvūnų viešnamių. Daugelis Danijos piliečių nori tai uždrausti, bet dėl nežinomų priežaščių politikai tai padaryti delsia.

Madeleine Martin

Madeleine Martin

Vokietijos Heseno žemės gyvūnų gerovės ekspertė Madeleine Martin pabrėžė kaip svarbu į gyvūnų globą įtraukti kaip galima daugiau juridinį išsilavinimą turinčių žmonių. Tą jie suprato dar prieš penkiolika metų ir sulaukė puikių rezultatų. Reikia pažymėti, kad Vokietijoje gyvūnų gerovę užtikrina konstitucija, taip pat Vokietija turi atskirą įstatymą, kaip laikyti šunis. Didžiausia už žiaurumą prieš gyvūną bauda Vokietijoje siekia penkiolika tūkstančių eurų arba pusantų metų nelaisvės (Švedijoje iki dviejų metų nelaisvės). Pranešėjos paminėtos didžiausios problemos yra šios: valkataujančios katės, veisiami šunys ir katės su sveikatos problemomis, seksualinis šunų išnaudojimas ir gyvūnų kolekcionavimas.

Tatiana Sheina

Tatiana Sheina

Konferencijoje taip pat pranešimą skaitė Rusijos labdaros fondo „Pagalba benamiams šunims“ valdybos pirmininkė Tatiana Sheina. Fondo buveinė yra St. Peterburge. Ponia Tatiana papasakojo, kad Rusijoje gyvūnų registracija neprivaloma (išskyrus į užsienį išvežamiems šunims). St. Peterburge sterilizacija užsiima tik viena veterinarijos gydykla ir sterilizuoja tik šunis. Vakcinacija taip pat nėra būtina. St. Peterburbe yra septyni gyvūnų globos namai. Nerimą kelia tai, kad mieste atsiranda nelegalių organizacijų, kurios agituoja šaudyti šunis ir taip išvalyti miestą nuo jų. Taip pat pranešėja perskaitė Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui ir premjerui Vladimirui Putinui adresuotą garsios gyvūnų globėjos Bridget Bardot laišką, kuriame aktyvi kovotoja už gyvūnų teises ragino šalies vadovus labiau atkreipti dėmesį į gyvūnų gerovę Rusijoje.

Visose šalyse aktuali visuomenės švietimo problema. Tą minėjo beveik kiekvienas pranešėjas. Jie ragino, kad gero elgesio su gyvūnais mokymai turi būti vidurinėse mokyklose, veterinarijos universitetuose bei rengiami kursai. Pranešėja Sanne Rosbor iš Danijos pasiūlė, kad prieš įsigyjant šunį būtų privalomi ne tik jų priežiūros kursai, bet taip pat ir dresūra jau įsigijus augintinį. Labai svarbu, kad dresūroje dalyvautų šuo kartu su savo šeimininku.

Europos Gyvūnų apsaugos konvencija (ETS Nr. 125)

David G. Pritchard

David G. Pritchard

Labai svarbų pranešimą apie Europos gyvūnų apsaugos konvenciją skaitė Europos Tarybos Konvencijos dėl ūkinių gyvūnų apsaugos pirmininkas David G. Pritchard. 1987 metais priimta Europos tarybos konvencija dėl gyvūnų apsaugos yra viena iš penkių konvencijų apimančių gyvūnų transportavimą, skerdimą, naudojimą žemės ūkyje bei mokslo tikslams. Ji apima nuostatas saugančias gyvūnų gerbūvį ir siekia nustatyti bendrus gyvūnų gerovę užtikrinančius standartus. Pirmą kartą nustatytos pareigos gyvūnų laikymui, veisimui, pardavimui, gyvenimo sąlygoms, informacijai ir mokymams. Iki dabar konvenciją yra pasirašiusios: Austrija, Azerbaidžanas, Belgija, Bulgarija, Kipras, Čekija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Olandija, Norvegija, Portugalija, Rumunija, Serbija, Švedija, Šveicarija ir Turkija. Kai kurios iš paminėtų šalių konvenciją pasirašiusios su išlygomis dėl šunų uodegų kirpimo ir gyvūnui įsigyti amžiaus apribojimo iki šešiolikos metų.

1995 metais buvo įteisintos trys neprivalomos Rezoliucijos: dėl chirurginių operacijų (tolimesnė uodegų ir ausų kirpimo kontrolė), laukinių gyvūnų (detalizuoja jų poreikius ir laikymą), dėl veisimo. Pastaroji reikalauja iš kačių ir šunų veisėjų asociacijų ne tik rūpintis estetiniais aspektais, bet ir elgsenos, t.y. vengti ekstremalių rezultatų siekimo gyvūno sveikatos sąskaita.

Konvencija taip pat numatė detalias priemones mažinti beglobių gyvūnų skaičių. Jų kontrolė turi būti vykdoma nesukeliant skausmo, kančios ar streso. Gyvūnų gaudymas turi būti vykdomas panaudojant kuo mažiau fizinės jėgos. Jei prireikia nužudyti gyvūną, tai turi būti atlikta humaniškais metodais. Žymint gyvūną reikia užtikrinti, kad galima būtų surasti savininką.

Konferencijos pabaiga

Konferencijos pabaigoje pasisakė Lietuvos žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius, ponia Marlene Wartenberg, Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos direktorius Dr. Jonas Milius, taip pat seimo narė Zita Užlytė.

Dr. Jonas Milius įteikia Petrui Auštrevičiui apdovanojimą už nuopelnus gyvūnų globai

Dr. Jonas Milius įteikia Petrui Auštrevičiui apdovanojimą

Dr. Jonas Milius ir Gudrun Koller po apdovanojimo

Dr. Jonas Milius ir Gudrun Koller po apdovanojimo

„Nors labiausiai gyvūnų globai nusipelniusiems asmenims priimata įteikti apdovanojimus rudenį spalio 4-tą dieną per Tarptautinę gyvūnų globos dieną, bet šį kartą padarysime išimtį ir apdovanosime dabar“ – pasakė Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos direktorius Dr. Jonas Milius. Apdovanojimus direktorius įteikė seimo nariui Petrui Auštrevičiui, kuris buvo šios konferencijos iniciatorius, Marlene Wartenber, Gudrun Koller.

Konferencijos pabaigoje visiems buvo padalintas pirmos Vilniuje surengtos gyvūnų gerovės konferencijos „Gyvūnų gerovė Baltijos regione: atsakingas laikymas ir geroji praktika“ deklaracijos projektas.

Spaudos konferencija

Preskonferencija

Konferencijos pagaigoje buvo surengta spaudos konferencija. Tarptautinės gyvūnų globos organizacijos FOUR PAWS Europos politikos biuro direktorė Marlene Wartenberg pažymėjo, kad dialogas apie gyvūnų gerovę su Lietuva prasidėjo praeitais metais rugpjūčio mėnesį, buvo produktyvus ir baigėsi šia Tarptautine konferencija. Žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius priminė, kad Lietuvoje ruošiamas gyvūnų apsaugos įstatymo projektas ir dar šį mėnesį jis pasieks Seimą. Lietuvoje stokojama patirties gyvūnų gerovės srityje, konferencija naujam įstatymui davė naujos informacijos ir į ją bus atsižvelgta. Seimo narė Zita Užlytė pastebėjo, kad konferencijoje dayvavo per du šimtus dalyvių iš dvidešimt penkių šalių. Susilaukta ir šiurpinančios, ir pozityvios informacijos. Pirmą kartą Lietuvoje į gyvūnų gerovės klausimų sprendimą įsitraukė Žemės Ūkio Ministerija. Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato, Gyvūnų sveikatos ir gerovės padalinio vadovas Andrea Gavinelli pasakė, kad konferencija buvo labai naudinga Lietuvai – jai dabar bus lengviau formuoti gyvūnų apsaugos politiką. Konferencija suteikė daug naujos informacijos, kurią jis pristatys ir Briuseliui.

Zita Užlytė

Zita Užlytė

Mindaugas Kuklierius

Mindaugas Kuklierius

Kinologinis portalas www.bimas.lt pateikė klausimą – kas naujo ruošiamame gyvūnų apsaugos įstatymo projekte. Į klausimą atsakė Ina Sokolska, kuri betarpiškai dalyvauja naujo įstatymo ruošime ir yra Europos Komisijos parlamento narė. Kaip papasakojo I. Sokolska, pirmą kartą bus numatyta labai ryški valstybės institucijų kompetencija, tam paskirtas visas atskiras skyrius, tuo užsiims Žemės Ūkio Ministerija. Anksčiau šios politikos formavimu neužsiėmė niekas. Įstatyme numatoma labai aiškiai apibrėžti kas yra žiaurus elgesys su gyvūnais. Bus įtraukti nauji straipsniai apie cirko gyvūnus, gyvūnų naudojimą pramogoms, parodose. Laukia specialus įstatymas ūkinės paskirties gyvūnų laikymui. Teikiamas kitas požiūris į kovinius šunis ir kita rekomendacija. Tai bus tikrai laikmetį atitinkantis įstatymas.

Konferencijos pabaigoje konferencijos iniciatorius, Seimo narys Petras Auštrevičius pastebėjo, kad šiuo metu kiekvienai valstybei suteikta teisė atskirai spręsti gyvūnų gerovės klausimus. Europai reikalinga bendra gyvūnų gerovės strategija, o Europos Sąjungos dalyvavimas čia turi būti ir politinis, ir finansinis. Ši konferencija parodė, kad svarbiausi dalykai yra informacija, švietimas, geriausios praktikos diegimas ir pozityvaus požiūrio apie šunis formavimas.