Šunų mylėtojams ir profesionalams

Bimas.lt logo

Paieška:

Lietuvos gyvūnų globos šventė Kaune

2010-10-03
Autorius Audrius Sriubas

Kiekvienais metais spalio 4 dieną švenčiama Tarpatautinė gyvūnų globos diena. Lietuvos gyvūnų globos draugijos Kauno skyrius gyvūnų mylėtojams surengė šios šventės paminėjimą. Šventėje taip pat dalyvavo Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) pirmininkas Benas Noreikis, žinomi kinologai ir vedini savo augintiniais būrys gyvūnų mylėtojų.

Gyvūnų globos šventė Kaune

Jau tapo tradicija, kad kiekvienais metais Lietuvos gyvūnų globos draugijos Kauno skyriaus pirmininkas Karolis Masilionis gyvūnų mylėtojams organizuoja Tarptautinės gyvūnų globos dienos šventės paminėjimą. Kaip niekada gausiai šiais metais susirinko gyvūnų mylėtotojai. Šventė prasidėjo nuo Lietuvos gyvūnų globos draugijos Kauno skyriaus pirmininko Karolio Masilionio kalbos. Pirmininkas trumpai apžvelgė gyvūnų globos istoriją. - "Pirma žinia apie gyvūnų globą Lietuvoje užfiksuota dar 1739 metais" - pasakoja Karolis Masilionis. - "Tuo metu jau buvo pradėti kabinti raštai, kuriuose rašyta, kad būrai ilgai užsibuvę karčiamose smarkiai gena arklius namo, jie sušyla, parginę girdo šaltu vandeniu ir arkliai suserga. Daugiau žinių apie gyvūnų globą turime nuo tada, kai 1873 metais kunigaikštis Mykolas Oginskis į savo dvarą Rietave iš įvairių Europos šalių parsivežė 20 veislinių šunų kalių. Veisliniai šunys tais laikais buvo labai brangūs - už veislinę kalę su šešiais šuniukais buvo galima įsigyti dvarą su polivarku (vandens telkiniu). Rimtai gyvūnų globa buvo susirūpinta tik 1922 metais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Iniciatorius buvo generolas Nagevičius. Labai aktvyviai gyvūnų globa rūpinosi Mykolo Konstantino Čiurlionio sesuo Kymantaitė Čiurlionienė. Ji tuo metu net parvežė iš užsienio filmą kaip paruošti gyvulius skerdimui, kad jie mažiau kankintųsi. Okupavus Lietuvą sovietams 1940 metais veikla nutrūko ir tik 1990 metais dabartinės Lietuvos veterinarijos akademijos profesoriaus Trainio iniciatyva Lietuvos gyvūnų globos draugija atnaujino savo veiklą. Jis ir buvo pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas. Dabar šiai organizacijai vadovauja vet. gydytojas Benas Noreikis".

LGGD pirmininkas Benas Noreikis.

LGGD pirmininkas Benas Noreikis.

Toliau sekė šunų dresūros parodomoji programa. Dresūros mokyklos auklėtiniai pademonstravo ką jų augintiniai išmoko šunų dresūros mokykloje. Dresūros mokykloje mokomasi pagal bendrąją paklusnumo programą. Tai yra tas minimumas, kurį kiekvienas šuo turi mokėti, kad būtų šeimininko laisvai valdomas ir nekeltų pavojaus aplinkiniams. Dar Karolis Masilionis paminėjo, kad nėra žinoma kas ką pirmas surado - ar šuo žmogų, ar žmogus šunį. Bet viena aišku, kad jie vienas kitam reikalingi. Dabar yra žinoma virš 500 šunų veislių, kurios skiriasi priklausomai nuo to, kur buvo išvestos ir kokiam tikslui buvo naudojamos.

Pakalbinome ir dabartinį Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininką Beną Noreikį. Pirmininkas paminėjo, kad darbų daug. Dabar aktyviai dirbama rengiant gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą. Šį rudenį jis jau turi būti priimtas seime. Dabar šio įstatymo redakcija keliauja iš seimo komitetų į vyriausybe ir atgal. Diskutuojama, taisoma. Aktyviai šiame darbe dalyvauja bei savo pastabas pateikia ir LGGD. Dabartinėje redakcijoje siekiama, kad visi gyvūnai būtų žymimi mikroschemomis ir tai turi daryti seniūnijos. LGGD pirmininkas mano, kad tai nepriimtina, kadangi kaimo žmogus turės gyvūną vežti į miestą ir mokėti 120Lt už mikroschemą. Taip pat pirmininkas nenori sutikti, kad už šunis mokestį mokėtų tik daugiabučių gyventojai, o nuosavų valdų savininkai ne. Juk nuosavose valdose daugiausia ir dauginasi šunys. Jo nuomone, visiems mokestis turėtų būti vienodas.

Po oficialios programos buvo daug diskusijų apie gyvūnus. Patirtimi apie šunis dalinosi kinologijos veteranė, teisėja ir šunų veisėja Nijolė Zėnienė.

Šventės akimirkos