Šunų mylėtojams ir profesionalams

Bimas.lt logo

Paieška:

Irina Azen

2010-10-11
Autorius Audrius Sriubas

Dažnai Lietuvos kinologų draugijos ir jai priklausančių klubų organizuojamose parodose matome teisėją iš Baltarusijos Iriną Azen. Pakalbinome ją. Teisėja mielai sutiko papasakoti apie savo kinologinę veiklą

Irina Azen

– Kiek metų jau užsiimate kinologija ir kada pradėjote teisėjauti šunų parodose?
Seniai, dar nuo sovietinių laikų. Kinologija susidomėjau 1977 metais. O nuo 1989 metų jau esu teisėja-ekspertė.

Faktai:

  • Gimimo metai: 1963;
  • Šalis: Baltarusija
  • Titulas: teisėja-ekspertė
  • Teisėjavimo patirtis: nuo 1989m.
  • Išsilavinimas: aukštasis
– Kokiose šalyse dažniausiai tenka teisėjauti?
Dažniausiai teisėjauju Rusijoje. Baltarusija, Lietuva nedidelės šalys. Kiekvieną dieną parodų nebūna. O Rusija didelė. Be to į Rusiją mums nereikia vizos, tik atstumai dideli. Todėl kartais į parodas vykti brangu. Pavyzdžiui, nuvykti į Chabarovską ir atgal kainuoja daugiau kaip 1 tūkstatį eurų. Įdomu, kad Rusijoje kartais ir reikalavimai kiti. Pavyzdžiui, kad gauti pasaulinio čempiono kandidato titulą pakanka šuniui laimėti trijuose skirtinguose Rusijos regionuose. Nėra reikalavimo, kad laimėjimai būtų skirtingose šalyse.
– Kaip laikui bėgant keičiasi parodos?
Anksčiau apie šunų parodas uždarose patalpose galėdavome tik pasvajoti. O dabar jos vyksta vis dažniau. Sovietų laikais parodose dalyvaudavo 10 veislių. Dabar dalyvauna mažiausiai 40 veislių.Parodos pasipildo naujomis veislėmis. Lietuvoje tai vyksta greičiau. Pavyzdžiui valų korgiai pembrukai Baltarusijoje atsirado prie aštuonerius metus, o Lietuvoje, ko gero, prieš penkiolika.
– Ar daug susirenka į parodas žiūrovų?
Lietuvoje į parodas susirenka santykinai daug žiūrovų. Rusijoje tai priklauso nuo vietos. Kuo toliau nuo didesnių miestų vyksta paroda, tuo daugiau susirenka žiūrovų, kadangi mažesniuose miestuose vyksta mažiau kitų renginių. Didesnėse parodose būna daugiau žiūrovų. Bet dažnai tai būna tie patys veisėjai, kurie toje parodoje nedalyvauja su savo šunimis, o atvažiuoja pažiūrėti kaip sekasi kitiems šunims.
– Ar matote kokių nors skirtumų tarp parodų organizuojamų Lietuvoje ir Baltarusijoje?
Didelių skirtumų nematau. Tik pas mus teisėjams tenka daug didesnis krūvis. Lietuvoje per parodą teisėjas teisėjauja ne daugiau 100 šunų. Baltarusijoje daug daugiau. Apskritai, Lietuvoje parodos organizuojamos labai gerai. Net ir lyginant su tokiomis šalimis kaip Vokietija, Prancūzija, Anglija, kurios turi labai senas kinologijos tradicijas.
– Į ką labiausiai kreipiate dėmesį jei reikia apsispręsti kuriam šuniui suteikti pirmą vietą kai šunys lygiavečiai?
Kiekvienas šuo unikalus, skirtingas. Jei pažiūrėtume veislės aprašymą ir palygintume šunis, tai pamatytume, kad idealių šunų nebūna. Idealus šuo - tai daugiau iš fantastikos pasaulio. Na, o jei, vis tik, taip atsitinka, tai žiūri į šuns laikyseną, kaip jis dera su vedliu. Jei ringe būna skirtingos veislės, tai pirmenybė atitenka veislei, kurią teisėjas labiausiai mėgsta.
– Kokias veisles Jūs veisiate?
Daug metų veisiau kolius. Vienu metu turėjau net šešis kolius. Paskutinio kolio netekau prieš aštuonerius metus. Nuo tada pradėjau veisti valų korgius pembrukus. Dabar pas mane veislyne keturi tarptautiniai čempionai.
– Jūsų išsilavinimas susijęs su skaičiavimo mašinomis. Ar tai padeda kinologinėje veikloje?
Taip, 1985 metais aš baigiau radioelektronikos institutą.Tapau elektroninių skaičiavimo mašinų sistemų inžiniere. Pirmą Baltarusijos šunų duomenų bazės programą parašiau aš. Dabar, žinoma, dirba kiti žmonės, yra kitos programos, bet pirmają sukūriau būtent aš. Taip tiesiogiai savo specialybės žinias pritaikiau kinologijoje.

Dėkojame už pokalbį.