LGGD Kauno skyriaus kinologijos mokykloje nauji užsiėmimai prasideda spalio 4 dieną

Šunų mylėtojams ir profesionalams

Bimas.lt logo

Paieška:

Jaudinimas ir slopinimas, jų reikšmė dresavimui

2012-03-19
Autorius Karolis Masilionis

Dėl slopinimo sustabdoma organizmo reakcija į įvairius sąlyginius ir nesąlyginius dirgiklius, išnyksta ankščiau sudaryti sąlyginiai refleksai.

Reflekso susidarymo schema pagal komandą SĖDĖK

Jaudinimas ir slopinimas tai dvi tarpusavyje susijusios aukščiausios nervinės veiklos formos. Jų sąveika lemia organizmo veiklą ir jo reakciją į aplinką. Jaudinimą ir slopinimą sužadina vidiniai ir išoriniai dirgikliai. Nuo šių procesų priklauso organizmo prisitaikymas prie aplinkos.

Sąlyginiai refleksai yra nepastovūs. Pasikeitus sąlygoms, jie gali susilpnėti arba visiškai išnykti. Pagal susidarymo sąlygas slopinimas būna nesąlyginis (išorinis) ir sąlyginis (vidinis). Nesąlyginiu vadinamas toks slopinimas, kai jį sukėlusios priežastys yra už reflekso lanko. Nesąlyginis slopinimas yra įgimtas, pastovus, būdingas visos centrinės nervų sistemos veiklai.

Nesąlyginis slopinimas skirstomas į išorinį ir užribinį (apsauginį).

Išorinis slopinimas yra viena iš nervų sistemos veiklos koordinavimo priemonių. Jei yra keli jaudinimo židiniai, šiuo slopinimu centrinė nervų sistema užtikrina reikalingo aktualiausio reflekso susidarymą. Organizmas stipriausiai reaguoja į naujus, dar nepažįstamus dirgiklius. Tai vadinamieji orientaciniai refleksai. Jie slopina sąlyginius refleksus. Kuo stipresnis dirginimas, tuo stipresnis ir slopinimas. Pavyzdžiui, tiriamam šuniui parodžius katę, jam nebeišsiskiria seilės. Tvarte kilus neįprastam triukšmui žindančiai karvei nutrūksta pienas. Jeigu dirgikliai kartojasi dažnai, jie nebesukelia slopinimo.

Užribinis (apsauginis) slopinimas. Labai stipriai dirginamos smegenų žievės ląstelės pereina į slopinimo būklę. Be to, slopinimą sukelia ir įprasti dirgikliai, jei jie veikia ilgesnį laiką arba jei smegenų žievės būklė pakitusi (ląstelės pavargusios). Apsauginis slopinimas visada susidaro, kai jaudinimas viršija neuronų veiklos ribas. Tai apsaugo neuronus nuo žuvimo. Toks viršnorminis dirginimas dažnai sukelia bendrą visos smegenų žievės slopinimą. Pavyzdžiui, gaisras tvarte sukelia tokį stiprų dirginimą, kad smegenų žievėje sužadinamas ne jaudinimas, o slopinimas, ir gyvuliai stovi lyg „stabo ištikti“. Todėl norint išvesti gyvulius iš degančio tvarto, reikia audiniu uždengti jiems akis.

Apsauginę funkciją turi ne tik užribinis, bet ir kiekvienas slopinimas. Intensyviai dirginamos nervinės ląstelės greitai pavargsta. Ypač svarbus slopinimas yra miegas, leidžiantis neuronams pailsėti.

Sąlyginis slopinimas dar vadinamas vidiniu, nes jis susidaro tame pačiame reflekso lanke. Dažniausiai tai pastiprinimo nebuvimas. Sąlyginis (vidinis) slopinimas yra keturių rūšių: gęstantis, diferencinis, sąlyginio stabdymo ir vėlavimosi. Visais šiais atvejais teigiamas sąlyginis dirgiklis tam tikromis sąlygomis virsta neigiamu slopinamuoju. Smegenų ląstelėse jis sukelia ne jaudinimą, bet slopinimą.

Gęstantis slopinimas susidaro tuomet, kai sąlyginis refleksas ilgesnį laiką nesustiprinamas (skambinant skambučiui neduodama ėsti). Sąlyginis refleksas gęsta, kai sąlyginis dirgiklis ilgą laiką nesustiprinamas nesąlyginiu dirgikliu. Pvz. šuo pamirš komandą „Sėdėt!“, jei ilgą laiką tarsime tik komandą, neduodant kąsnelio ar nespausdami juosmens. Sąlyginio reflekso gesinimas priklauso nuo individualių gyvulio savybių, susidariusio sąlyginio reflekso pobūdžio ir nuo slopinimo išplitimo smegenų žievėje. Gęstantis slopinimas nėra reflekso išnykimas. Užgesęs sąlyginis refleksas gali vėl atsirasti jį sustiprinus arba paveikus kitais dirgikliais. Užgesęs sąlyginis refleksas panaikina ir kitus, ankščiau įgytus sąlyginius refleksus. Užgesus refleksui į garsą, nereaguojama ir į šviesos signalą. Vadinasi, sąlyginiai refleksai gesta dėl išplitusio slopinimo. Gęstantis slopinimas biologiškai labai svarbus, nes panaikina nereikalingus, nesustiprinamus refleksus.

Diferencinis slopinimas padeda iš daugelio artimų dirgiklių išskirti reikalingiausią, svarbiausią, o kitus atmesti, slopinti, nereaguoti į juos. Sudarant bet kurį sąlyginį refleksą, smegenų žievėje procesas pirmiausia generalizuojasi, tai yra iš pradžių susidaro sąlyginis refleksas su tik į pagrindinį dirgiklį, bet ir į jam artimus dirgiklius.

Dėl slopinimo šuo gali išskirti sudėtingus dirgiklius, pvz., kvapus paieškos tarnyboje arba randant pagal kvapą žmones ar daiktą.

Dresuojant šunį, vienas iš sąlyginių dirgiklių sustiprinamas nesąlyginiu dirgikliu (kąsneliu, švelnia glamone, mechaniniu veiksmu), o kiti nesustiprinami. Sustiprintasis dirgiklis tampa teigiamu sąlyginiu dirgikliu (išugdomas teigiamas sąlyginis refleksas), o kiti dirgikliai tampa sąlyginiais neigiamais stabdymo dirgikliais. Tai sąlyginių refleksų specializacija (sustiprinamas dirgiklis sukelia refleksą, o nesustiprinamas sukelia slopinimą).

Vėlavimosi slopinimas atsiranda tuomet, kai, sudarius sąlyginį refleksą, tarp sąlyginio ir nesąlyginio dirgiklio daromas vis ilgesnis laiko tarpas (nuo keliasdešimt sekundžių iki kelių minučių). Pvz., jei dresuotojas, ištaręs komandą „Sėdėt!“ spaudžia šuns juosmenį ne iš karto, o praėjus kuriam laikui, šuo vykdys komandą ne iš karto, o pavėluotai. Tai vėlavimosi slopinimas.

Jau pačioje veikimo pradžioje sąlyginis dirgiklis yra neigiamas ir sukelia slopinimą smegenų žievėje. Antrojoje veikimo pusėje tas pats sąlyginis dirgiklis virsta teigiamu, sukelia jaudinimą smegenų žievėje ir sužadina sąlyginį refleksą.

Sąlyginio stabdymo slopinimas padeda organizmui išskirti ne tokius reikšmingus dirgiklius ir prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.

Sąlyginis (vidinis) slopinimas turi didelę reikšmę organizmo funkcijoms. Visų pirma jis padeda visus sąlyginius dirgiklius suskirstyti į teigiamus ir neigiamus. Neigiamais dirgikliais vadinami dirgikliai, kurie nesustiprinami būtinais arba maloniais dirgikliais. Be to, dėl sąlyginio slopinimo organizmas veikia ekonomiškiau, nes jam nereikia daryti nereikalingų veiksmų (diferencinis slopinimas), ir patikslina sąlyginius refleksus, todėl gyvuliai lengviau prisitaiko prie aplinkos. Sąlyginis (vidinis) slopinimas labai nepastovus. Dėl įvairių ligų, pervargimo, persitempimo jis silpnėja arba visiškai išnyksta.

Nesąlyginis slopinimas susidaro visoje centrinėje nervų sistemoje yra paveldimas ir pasireiškia tuoj pat po dirgiklio veikimo, tuo tarpu sąlyginis slopinimas yra specifinis žievės slopinimas (kitur jo nebūna) ir jam susidaryti reikia tam tikro laiko.