Kategorijos
Veislių aprašymai

Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis

Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis – dekoratyvinių šunų veislė. Linksmas, judrus, meilus, visada geros nuotaikos.

Šunų veislės pagal FCI klasifikaciją

Pastaruoju metu draugiški, meilūs ir energingi kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai pasidarė labai populiarūs. Daugeliu aspektų tai puikūs miestiečių namų šunys. Prastu oru jie mielai susirango ant sofos, o, pasitaikius progai, nenustygsta iš noro pasivaikščioti ir gali nubėgti ne vieną mylią. Kadangi šios veislės šunys darėsi vis populiaresni, imta juos intensyviai veisti. Dėl šito, deja, neįtikėtinai padaugėjo mirtinų širdies ligų. Rezultatas sukrečiantis: šių prieraišių šunų gyvenimo trukmė nuo keturiolikos metų sutrumpėjo iki devynerių ar dešimties. Skaudu, bet kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai labiausiai iš visų veislių yra linkę sirgti sunkiomis paveldimomis ligomis. Renkantis tokį šunį svarbu patikrinti kelių ankstesnių kartų ligos istorijas.

Istorija

Nors kavalieriaus karaliaus Karolio spanielius laikome Anglų veisle, bet jos istorijos šaknys yra Japonijoje ir siekia 2000 metų iki mūsų eros. Veislė, iš kurios šie šunys buvo išvesti, gyveno XVI amžiaus anglų dvare.

XX a. trečiajame dešimtmetyje amerikietis Rozvelas Eldridžas Krafto šunų parodoje (tai labai prestižiška paroda Anglijoje, kurioje dalyvauja tik puikiai įvertinti šunys) pasiūlė piniginį prizą – 25 funtus sterlingų – tiems, kurie parodys karaliaus Karolio spanielius ilgesniais snukiais, kaip vaizduojama Van Deiko paveiksle. XX a. viduryje šie šunys buvo pripažinti atskira veisle, o prie vardo pridėtas žodis „kavalieriaus“, kad skirtųsi nuo jų protėvių vardo. 1944 m. ši veislė buvo oficialiai pripažinta . Apie 1960 m. šios veislės šunis jau turėjo Anglijos karališkoji šeima. Po dešimties metų ši veislė jau pateko į populiariausiųjų Didžiojoje Britanijoje veislių dvidešimtuką, o dar po dešimties metų (1980 m.) šios veislės šuo apsigyveno JAV prezidento R. Reigano Baltuosiuose rūmuose.

Charakterio savybės

Tai dekoratyvinių šunų veislė. Linksmas, judrus, meilus, visada geros nuotaikos.

Išvaizda

Šiek tiek stambesnis nei karaliaus Karolio spanielis. Būna varno juodumo su įrudžiu; rausvos rūdžių spalvos, blendheimas – baltas, abipus galvos rudos kaštono spalvos dėmės, tarp jų – būdingas šios veislės požymis – rombiška baltymė su apie 18 mm rausva dėme; trispalvis – baltas su juodomis ir rudomis, kaip juodo su įrudžiu, dėmėmis. Gali būti, bet nepageidautina, baltas tik su juodomis dėmėmis.

Šios veislės šunys proporcingo kūno. Aukštis ties ketera 30-33 cm, o svoris 5-8 kg. Labai svarbu šuns galvos forma. Jos smegeninė dalis beveik plokščia. Pakaktys nuolydesnis ir ilgesnis nei karaliaus Karolio spanielio. Snukis siauras, bet ne smailus. Nosies veidrodėlis juodas. Lūpos prigludusios prie žandikaulių. Akys didelės, tamsios, apskritos, bet neišsprogusios, toli viena nuo kitos. Ausys ilgos, nukabusios, apžėlusios ilgais, vešliais plaukais. Dantys balti ir lygūs. Sąkanda žirkliška. Kaklas tvirtas, šiek tiek riestas. Ketera ryški, nugara tiesi, juosmuo iškilokas, strėnos žemėjančios uodegos link. Uodega trumpinama, paliekama 2/3 ilgio. Krūtinė gili, siekia alkūnės sąnarį. Priekinės ir užpakalinės kojos tvirtos, palyginti stambių kaulų. Letenos sugniaužtos, apžėlusios tankiais plaukais. Plaukai ilgi, „šilkiniai“, tiesūs arba šiek tiek banguoti.

Priežiūra

Labai svarbu dažnai šukuoti kailį. Reikia apžiūrėti letenėles ar tarp pirštų nėra įtrūkimų. Taip pat patikrinkite ausis ar neprasidėjo uždegimas (jį išduoda nemalonus kvapas). Silpnu valgomos druskos tirpalu rekėtų pavalyti po akimis ant kailio atsiradusius ašarų nubėgimus.