Šunų mylėtojams ir profesionalams

Bimas.lt logo

Paieška:

Šunų gerovė Lietuvoje: dabartis ir tendencijos

2013-10-05
Autorius Audrius Sriubas

Pažymint Tarptautinę gyvūnų globos dieną Kinologijos mokslinio ir edukacinio ugdymo centras sukvietė visus į konferenciją. Šunų gerovė: dabartis ir tendencijos - taip skambėjo konferencijos pavadinimas. Konferencija vyko Lietuvos sveikatos universitete veterinarijos akademijoje.

Kinologų konferencija Šunų gerovė Lietuvoje: dabartis ir tendencijos

Seimo narys Petras Auštrevičius.

„Žmonių gerovės negali būti be gyvūnų gerovės ir atvirkščiai“ – taip savo įžanginę kalbą skirtą konferencijos atidarymui reziumavo seimo narys ir aktyvus kovotojas už gyvūnų gerovę Petras Auštrevičius. Seimo narys yra aktyvus Žmonės už gyvūnus judėjimo šalininkas ir, kaip pats pastebėjo, seime labiausiai atstovauja šią idėją. Petrą žavi geros gyvūnų globos organizacijų iniciatyvos.

Praeitais metais pagaliau pavyko priimti Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Nors šis įstatymas dar nėra tobulas, bet tai jau didžiulis žingsnis link gyvūnų gerovės užtikrinimo. Auštrevičius apgailestavo, kad seime daug žmonių, kurie nėra įsigilinę į gyvūnų globos problemą ir vadovaujasi tik tendencingais komentarais internete. Seimo narys viliasi, kad bus panaikintas agresyvių šunų veislių sąrašas. Dirbtinas šio sąrašo sudarymas tik sukelia daugiau problemų negu jų išsprendžia.Labiau reikia įsiklausyti į visuomenės nuomonę. Petras Auštrevičius mano, kad visuomenės požiūrį į gyvūnus turi formuoti visos institucijos, taip pat ir bažnyčios atstovai.

Monsenjoras teol. dr. Artūras Jagelavičius.

„Mes turime būti kūrinijos tarpe kaip išmintingi ir taurūs gamtos šeimininkai“ - taip monsenjoras teol. dr. Artūras Jagelavičius citavo Jono Pauliaus II-ojo žodžius. Pasak monsenjoro Šv. Pranciškus visoje gamtoje matė Dievo kūrybos pėdsakus ir pasižymėjo ypatinga meile viskam kas gyva. Jis ne tik meldėsi gamtoje, bet ir bendraudavo su visa eile gyvūnų, o kartais net jiems sakydavo pamokslus. Yra du Šventieji, kurie mylėjo gyvūnus: sausio pabaigoje minimas Šv. Antanas Abatas arba Atsiskyrėlis ir Šv. Pranciškus. Kunigas prisiminė savo vaikystę. Jis taip pat turėjo šuniuką. Deja, bet tada jis jį priėmė kaip žaislą. Ir dabar kelia susirūpinimą tai, kad dažnai vaikui gyvūnėlis reikalingas kaip žaislas, o kai nusibosta tampa nereikalingas. Žaislą galima padėti ant lentynos, o gyvūnėliu reikia rūpintis.

Mindaugas Paleckaitis.

Pranešėjas Veterinarijos akademijos lektorius Mindaugas Paleckaitis pristatė Kinologijos mokslinio ir edukacinio ugdymo centrą (KMEUC). Tai visai naujas projektas. Senato buvo palaimintas kovo mėnesį, nors realūs darbai buvo pradėti kur kas anksčiau. Kodėl centras aktualus? „Kiekvienais metais kinologijos srityje vyksta tarptautiniai renginiai, Lietuvoje yra 50 šunininkystės klubų, beveik 2000 veisėjų ir net 85 tūkst. įvairių veislių šunų įregistruoti registre. Tai didžiuliai klodai. Norisi, kad būtų parašyta daugiau mokslinių straipsnių, daugiau dėmesio skiriama moksliniams tyrimams. Mes turime daug gražių knygų apie šunus, gražiai iliustruotų enciklopedijų, bet gilesne prasme darbų yra labai maža“ – iš tribūnos kalbėjo Mindaugas. Pranešėjas pastebėjo, kad reikia pradėti ruošti kinologijos specialistus. Tam bazė yra: veterinarijos akademija turi aukščiausio lygio mitybos specialistus, biochemijos specialistus, genetikos specialistus. KMEUC jungia veterinarijos akademijos mokslininkus, pasienio tarnybos ir policijos kinologus, veisėjus, veterinarijos gydytojus, pašarų gamintojus, dresuotojus, gyvūnų globos specialistus. Labai svarbi centrui veikla – Kaniterapija arba gydymas su šunų pagalba. Šioje srityje labai aktyvi centro narė Iveta Šikšniuvienė, kuri daug dirba su aklaisiais ir silpnaregiais vaikais.

Kristina Stakytė.

Kristina Stakytė atstovavo Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT). „Tai valstybės institicija, kuri nevykdo veiklos gerovės srityje, bet įstatymu yra įgaliota parengti teisės aktus, nustatyti reikalavimus ir kontroliuoti kaip jų laikomasi“ – priminė visiems pranešėja. Organizacijos tikslas yra atnaujinti, pagerinti teisinį reguliavimą, atsižvelgti į tarptautines konvencijas, Europos teisės aktus ir taip užtikrinti gyvūnų gerovę Lietuvoje. Kristina komentavo naują Lietuvos respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Pranešėja pasidžiaugė, kad pradedama daugiau dėmesio skirti vaikų švietimui. Vilniaus mokyklose gamtos mokytojai skatinami įtraukti į programą kelias valandas apie elgesį su gyvūnais. Yra išleista edukacinė knygelė. Projekte dalyvauja aštuonios Vilniaus mokyklos. Stakytė paminėjo, kad gyvūnai žymimi mikroschemomis, bet kur duomenis užregistruoti dar nėra. Todėl nėra žinomas skaičius kiek Lietuvoje yra šunų. Naujame įstatyme gyvūnai pripažinti kaip jaučiančios būtybės. Šis įrašas sulaukė palankumo iš Europos sąjungos valstybių. Nors tai, atrodo, vienas paprastas ir trumpas sakinys, bet Europos sąjungos dokumentuose tokio nėra, o jis daug ką pasako. Lietuvos respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme minima, kad veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis. Salėje esantys veisėjai pranešėjai pateikė daug klausimų, nors daugelis jų buvo daugiau adresuoti Valstybinei mokesčių inspencijai, kurios atstovų šiame renginyje nebuvo.

Brigita Kymantaitė.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizaciją atstovavo Brigita Kymantaitė. Brigita pastebėjo, kad jų organizacija taip pat prisidėjo prie Lietuvos respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ruošimo. Pagrindinis pranešėjos dėmesys buvo skirtas atsakingam šunų veisimui ir prekybai. Pastaroji veikla ypač neramina. Brigita nurodė pagrindinius šaltinius iš kur įsigyjami šuniukai: internetas, spauda, turgus, gyvūnų parduotuvės, veislynai, gyvūnų prieglaudos, iš draugų, giminių ir t.t. „Deja, daugelį šunų žmonės įsigyja iš nepatikimų šaltinių. Visų pirma tai daugintojai, kurie yra gajūs internete; veislynų, kurie, deja, kartais atitinka ne veislyno, o daugintojo sąvoką; gyvūnų parduotuvių bei turgų“ – minėjo Kymantaitė. Didžiausią nerimą kelia žmonės, kurie daugina gyvūnus ne dėl to, kad gerinti veislę, bet pasipelnymo tikslais. To pasekoje įsigyjami šuniukai prastesnės sveikatos ar su tam tikrais defektais. Pirkėjas negali surasti šuniuko pardavėjo, kadangi nežino kur jį surasti.

dr. Jūratė Kučinskienė.

Labai įdomų pranešimą paskaitė veterinarijos akademijos dėstytoja dr. Jūratė Kučinskienė. Dėstytoja su studentais tyrinėjo kokia šuns vieta Lietuvos kaime. Pirmiausia buvo pažvelgta į istoriją. Istoriniai šaltiniai sako, kad šuo atsirado dar mezolito laikotarpyje. Nėra įrodymų, kad šuo būtų vartojamas maistui. Jis dažnai talkino medžioklėje. Plačiau dr. Jūratė Kučinskienė apžvelgė šuns vietą Lietuvos istorijoje nuo Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpio. Deja, šuns gerove Lietuvos kaime džiaugtis dar anksti. Lankant kaimo gyventojus buvo pastebėta, kad dar daugelyje vietų neišpildomi reikalavimai, kad šunims būtų užtikrintos geros gyvenimo sąlygos. Neretai jie priversti gyventi ant betoninio pagrindo, nepritaikytose būdose, visą gyvenimą prikabinti prie grandinių be galimybės išsibėgioti, maitinant netinkamu maistu.

Konferencijos pabaigoje dresūros mokykla REKSAS pristatė naują dresūros būdą vykdomą su „klikerio“ pagalba. Šis dresūros būdas pasižymi pozityviu šuns skatinimu nenaudojant šuniui skausmą sukeliančios fizinės jėgos.