LGGD Kauno skyriaus kinologijos mokykloje nauji užsiėmimai prasideda spalio 4 dieną

Šunų mylėtojams ir profesionalams

Bimas.lt logo

Paieška:

Nesąlyginiai ir sąlyginiai refleksai

2012-03-06
Straipsnio autorius Karolis Masilionis

Refleksas yra vidaus arba išorės dirgiklių sukelta viso organizmo arba jo dalių reakcija, kuri reiškiasi kokios nors veiklos atsiradimų sustiprėjimu, susilpnėjimu arba išnykimu. Refleksai padeda organizmui greitai reaguoti į įvairius aplinkos pakitimus ir prisitaikyti prie jų.

Pirmasis refleksą aprašė prancūzų filosofas natūralistas R. Dekartas.

Rusų fiziologas I. Sečenevas sukūrė ir bandymais pagrindė refleksų teoriją. Jis pirmasis fiziologijos istorijoje įrodė, kad refleksas – ne tik stuburo smegenų segmentų, bet ir bendros nervų sistemos veiklos mechanizmas, palaikantis organizmo ryšį su aplinka. I. Sečenevas įrodė, kad centrinėje nervų sistemoje vyksta ne tik jaudinimas, bet ir slopinimas.

XX a. pradžioje I. Pavlovas, sukūręs sąlyginių refleksų teoriją, paaiškino ir didžiųjų pusrutulių bei smegenų žievės veiklos mechanizmus. I. Pavlovas nustatė, kad sąlyginiai refleksai įgyjami gyvenimo eigoje nesąlyginių refleksų pagrindu.

Refleksas prasideda nuo receptoriaus dirginimo. Jis paprastai susidaro dirginant ne vieną, o keletą receptorių. Organizmo sritis, kurią dirginant sužadinamas tam tikras refleksas, vadinamas recepciniu lanku. Pvz., čiulpimo reflekso recepcinis laukas yra lūpų paviršius.

Reflekso stiprumas priklauso nuo dirgiklio stiprumo ir trukmės. Receptoriai dirginimus paverčia nerviniais impulsais, kurie tam tikrais įcentriniais nervais sklinda į centrinę nervų sistemą. Čia gauta informacija apdorojama, paskui perduodama į išcentrinius nervus, kuriais nerviniai impulsai sklinda į efektorius (raumenų arba liaukų ląsteles) ir sužadina jų veiklą. Kelias, kuriuo sklinda jaudinimas reflekso metu, vadinamas reflekso lanku. Reflekso lankas susideda iš receptoriaus, įcentrinio nervo, nervinio centro, išcentrinio nervo ir efektoriaus. Kad susidarytų refleksas, reikalingi visi reflekso lanko elementai.

Refleksai yra labai įvairūs. Jie skirstomi pagal atsiradimo mechanizmų recepcinį lauką, biologines funkcijas ir pagal smegenų dalį, kurioje yra centriniai reflekso lanko neuronai. Pagal atsiradimo mechanizmą refleksai būna įgimti arba nesąlyginiai ir įgyti arba sąlyginiai. Nesąlyginiai refleksai pvz., kosėjimo, čiulpimo, čiaudėjimo yra paveldimi iš kartos į kartą, o sąlyginiai refleksai susidaro gyvenimo eigoje. Vieni refleksai pvz., mirkčiojimo, čiaudėjimo trunka trumpai, kiti gi ilgai.

Pagal biologines funkcijas refleksai yra tokie:

  1. gynimosi – (kasymasis, spardymasis, kojos atitraukimas, vėmimas ir kt.)
  2. mitybos – (čiulpimas, kramtymas, tykojimas, puolimas, rijimas, lakimas ir kt.)
  3. virškinimo – (seilių, skrandžio, kasos ir žarnų sekrecija, persistaltika)
  4. lytiniai – (glamonėjimas, apkabinimas, erekcija, ejakuliacija)
  5. orientaciniai – (akių, ausų bei kūno pasukimas į dirgiklio pusę. Jie labai svarbūs laukiniams gyvuliams, nes dažnai gelbsti jiems gyvybę)
  6. balso – (lojimas, cypimas, čiulbėjimas, maurojimas, bliovimas, kriuksėjimas ir kt.)
  7. tonusiniai – jie reguliuoja judėjimą ir kūno padėtį erdvėje ir t.t.

Nesąlyginiai refleksai. Sudėtingi nesąlyginiai refleksai, susidarantys grandininės reakcijos principu ir būdingi kuriai nors gyvūnų rūšiai vadinami instinktais. Instinktai gali būti labai sudėtingi, pvz., bitės lipdo koriu, paukščiai suka lizdus, patelės perplėšia dantimis gemalo dangalą ir kt. Instinktų dėka organizmas gali optimaliai prisitaikyti prie aplinkos sąlygų. Normaliomis sąlygomis instinktai susidaro dėl galvos smegenų žievės ir požievių darinių veiklos.

Prie paveldėtų nesąlyginių refleksų prisideda įgyti, arba sąlyginiai refleksai ir instinktai pasidaro dar sudėtingesni. Grynus instinktus galima stebėti tik pašalinus smegenų žievę. Pirmasis smegenų žievę šuniui pašalino vokiečių fiziologas Holcas 1892 m. Po tokios operacijos šuo gali beveik normaliai vaikščioti ir bėgioti, bet nesugeba lipti laiptais, neįveikia kitų kliūčių. Jo raumenų tonusas normalus, pozos bei atsistatymo refleksai ir orientaciniai refleksai išlieka. Virškinimas, kvėpavimas, termoreguliacija, kraujotaka taip pat normali. Operuota kalė buvo apsėklinta, atsivedė šuniukų ir juos išmaitino. Tačiau gyvūnai be smegenų žievės nesuranda maisto ir patys neėda. Jie nereaguoja į vardą, į pavojaus signalą, beveik ištisai miega. Atsibunda tik alkio verčiami ar defekacijai bei šlapinimuisi (kai impulsai ateina iš tiesios žarnos ar šlapimo pūslės).

Iš to darome išvadą, kad pašalinus smegenų žievę, išnyksta visi įgyti refleksai ir lieka tik instinktai.

Savisaugos instinktas. Savisaugos refleksai atsiliepia į įvairius cheminius ar fizinius dirgiklius. Šios reakcijos gali būti vietinės (pvz., kojos atitraukimas) arba sudėtingos (viso kūno veikla – bėgimas nuo priešo).

Mitybos instinktas. Tai pašaro ieškojimas ir maitinimasis. Juos sukelia apetitas ir alkis. Mitybos instinktai kartais būna labai sudėtingi ir nuoseklūs. Tai grobio ieškojimas, užpuolimas, ėdimas, sotumas. Po to prasideda grandininė naujų refleksų, susijusių su medžiagų apykaita.

Lytiniai ir gimdytojų instinktai. Tai įgimtos reakcijos, susijusios su dauginimusi ir rūšies palaikymu. Lytiniai instinktai pasireiškia per galvos smegenų požievinius centrus. Be to, galvos smegenų požievių centrus dirgina kraujyje esantys lytiniai hormonai.

Komforto instinktai. Jie reikalingi kūno švarai palaikyti. Tai purtymasis, kasymasis. odos ir plaukų laižymas, maudymasis. Šie instinktai turi rūšinių skirtumų.

Orientavimosi instinktai. Jie padeda pasireikšti savisaugos instinktas. Pagal I. Pavlovą – tai refleksai „kas tai yra?“ Dėl menkiausių aplinkos pakitimų gyvūnai pasuka akis, ausis, galvą į dirgiklio pusę. Biologine prasme šie instinktai labai svarbūs.

Kovos su apribojimais, arba laisvės instinktai Jie yra ryškūs laukinių gyvūnų elgsenoje. Nelaisvėje laikomi, jie stengiasi ištrūkti į laisvę. Nelaisvėje gyvendami dažnai jie net nugaišta, neprisilietę maisto ir vandens. netgi pats stipriausias mitybos instinktas negali nuslopinti laisvės instinkto.

Instinktai yra paveldimi, labai stiprūs, ilgai neišnyksta. Jie gali ir išnykti, jei naujomis aplinkos sąlygomis yra nebūtini, jei galima be jų apsieiti, pvz.: kanarėlė, žmonių prijaukinta maždaug prieš 300 metų, jau prarado lizdo sukimo instinktą. Instinktus gali slopinti sąlyginiai refleksai.

Sąlyginiai refleksai – tai tam tikromis sąlygomis susidarę atsakomieji organizmo veiksmai į dirgiklius. Remdamasis sąlyginiais refleksais, žmogus valdo šuns elgseną ir panaudoja jį darbe. Šuns dresavimas ir yra šuns refleksų ugdymas.

Sąlyginiai refleksai savo pobūdžiu yra laikini ir jie išnyksta, kai išnyksta juos sukėlusios sąlygos. Sąlyginiai refleksai išugdomi nesąlyginių refleksų pagrindu arba kitų anksčiau sudarytų sąlyginių refleksų pagrindu. Bandymais nustatyta, kad pašalinus didžiųjų galvos pusrutulių žievę šuns sąlyginiai refleksai sutrinka. Dėl to manoma, kad galvos smegenų žievė ir yra sąlyginių refleksų susidarymą reguliuojantis organas. Sąlyginiai refleksai nepaveldimi. Jie įgyjami organizmui prisitaikant prie kintančių aplinkos sąlygų.