Šunų mylėtojams ir profesionalams

Bimas.lt logo

Paieška:

Pekinas

Pekinas

Pagal kinų našlės imperatorienės Ci Si nustatytas taisykles pekinas turi būti trumpomis lenktomis kojomis, kad nenuklystų toli, vešlia apykakle, kad atrodytų orus, ir turėti ypatingų skonio receptorių, kad atrodytų išrankus. Ji nepaminėjo kitų nepaprastų savybių: šuo užsispyręs kaip asilas, išpuikęs ir lėtas kaip sraigė. Pekinai džiugina tuos, kuriems patinka įdomaus, ramaus ir savarankiško šuns draugija. Anot kinų legendos, jie atsirado iš liūto ir beždžionės. Iš liūto paveldėjo kilnumą, o iš beždžionės – grakštumą. Toks apibūdinimas išties vykęs.

Istorija

Seni padavimai byloja, kad kažkada liūtas įsimylėjęs beždžionę. Jų meilės vaisius – mažas pekinas. Iš beždžionės jis paveldėjo nedidelį ūgį ir tamsias, dideles, išraiškingas akis, o iš liūto – ramumą, savarankiškumą, drąsą, savigarbą ir puošnius karčius.

Pekinai – Kinijos imperatorių šunys, japonų čino artimi giminaičiai. Manoma, kad kilę iš Tibeto, nes lamų vienuolynuose nuo seno buvo auginami panašūs šunys. Kinijos sostinėje Pekine imperatorių rūmuose ir soduose Pekino rūmų šuneliai buvo budriai saugomi, laikomi valdovų šeimos turtu. Ne šios šeimos nariui, įsigijusiam tokį šunį, grėsė mirties bausmė. Vienas iš Pekino šunelių netgi buvo pripažintas Budos įsikūnijimu ir garbintas kaip šventasis. 1860 m. Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos kariuomenei užėmus Kinijos imperatorių Pekino vasaros rezidensiją, britų laivyno kapitonas Džonas Hėjus penketą tokių šunelių parsigabeno namo. Jie buvo pavadinti miesto vardu (angl. Pekinesse – pekinietis). Iš Didžiosios Britanijos pekiniečiai paplito Europoje ir JAV. XIX a. pabaigoje papirkti Kinijos imperatorių tarnai pardavė anglams dar keletą šios veislės šunelių. Po pirmojo pasaulinio karo, kai Kinijoje pekinesai išnyko, jų buvo atvežta iš Europos.

  • Faktai

    Kilmės šalis:
    Kinija;
    Kilmės laikas:
    senovė;
    Buvo:
    namų šuo;
    Dabar:
    namų šuo;
    Gyvenimo trukmė:
    12-13 metų;
    Kiti vardai:
    Pekingese, Peking, Palasthund;
    Masė:
    3-6 kg;
    Ūgis:
    15-23 cm.
  • Privalumai

    • Ištikimas ir atsidavęs draugas;
    • Gerai sugyvena su kitais šunimis;
    • Paprastai draugiškas vaikams;
    • Gali gyventi mieste;
    • Geros sveikatos.
  • Trūkumai

    • Sunkiai dresuojamas;
    • Kailis reikalauja daug priežiūros;
    • Dažnai serga akių ligomis;
    • Labiau tinka šeimoms be mažų vaikų;
    • Reikia saugoti nuo pervargimo;
    • Esant karštam orui gali perkaisti ir pradėti dusti.

Charakterio savybės

Pekino šunelis labai prisirišęs prie šeimininko, be galo savarankiškas, nepasitiki svetimais, budrus sargas. Nelabai mėgsta žaisti su vaikais.

Išvaizda

Pekino šunelis – trumpakojis, panašus į chrizantemos žiedą.

Galva didelė, kakta plati ir plokščia. Akys didelės, iškilios, tamsios, toli viena nuo kitos, viename lygyje su nosies veidrodėliu, kuris visuomet juodas su plačiai atvertomis šnervėmis. Snukis labai platus, stambus, kvadratinės formos, riestas. Žandikauliai platūs, stambūs. Lūpos prigludusios viena prie kitos. Ausys vidutinio didumo, nukabusios, truputį palinkusios į priekį, prigludusios prie smilkinių. Kaklas trumpas, tvirtas, standus. Liemens kaulai, ypač priekiniai stambūs. Krūtinė didelė, šonkauliai iškilūs. Šunelis eina energingai ir sudaro savimi pasitikinčio šuns įspūdį.

Juo mažesni šuneliai, juo labiau vertinami.

Priežiūra

Pekinai gana atsparūs ligoms, ypač jeigu daug bėgioja gryname ore.

Jie smagiai laksto po laukus, bet gali oriai, ramiai vaikščioti ir parko takeliais.

Kailis reikalauja daug priežiūros. Šukuoti reikia kasdien. Paprastai papilvė šukuojama paguldžius šunelį ant nugaros, o nugara pasidėjus ant kelių ar pastačius ant stalo. Pastarasis būdas geresnis, kadang taip jis pripranta ruoštis parodinei karjerai.

Naudota literatūra:
  • Dr. Bruce Fogle „Šunys. Encilopedija“
  • Karolis Masilionis „Kinologija I dalis“
  • Джоан Палмер „Ваша собака“