Šunų mylėtojams ir profesionalams

Bimas.lt logo

Paieška:

Prieš įsigyjant šuniuką

2012-03-21
Autorė Giedrė Sriubaitė

Šuns auginimas yra nuostabi patirtis. Neveltui žmonės kartoja frazę „šuo geriausias žmogaus draugas“, apie šuns ir žmogaus ryšį rašomos knygos ir statomi filmai.

Nuotraukos šaltinis: www.dwlims.com

Kaip žinia, auginti šunį reiškia ne tik linksmus pasivaikščiojimus bei žaidimus, tačiau ir didelius rūpesčius. Tad ką verta apsvarstyti ir žinoti, prieš parsinešant į namus naująjį šeimos narį?

Šeima ir šuo

Vienas svarbiausių klausimų prieš įsigyjant šuniuką, ar visi šeimos nariai sutinka su šia mintimi. Gal Jūsų šeimoje yra žmogus alergiškas šunims, o gal kažkas paniškai bijo šunų? Viena svarbiausių taisyklių yra pirkti šunį (ar kitokį gyvūną) tik turint visų šeimos narių pritarimą. Šuo turi būti mylimas visos šeimos, o ne tik vieno asmens.

Dažnas šuns įsigyjimo motyvas yra vaikų prašymas laikyti šuniuką. Vaikai šunis mato kaip Lesę, Reksą, Bethoveną ir kitus herojus. Realybėje šuo yra visai kitoks. Šunį išdresuoti kaip kine yra labai sunku, dažnam šunų augintojui šunį pavyksta išmokinti tik pagrindinių komandų. Svarbu žinoti ir tai, jog dresuojant reikia nemažai fizinės jėgos (ypač stambesnių veislių šunims) bei griežtumo – mokėti parodyti, kad žmogus, o ne šuo vadovauja situacijai. Vaikui tokia užduotis gali būti per sunki.

Labai svarbią vietą šuns gyvenime užima pasivaikščiojimai. Pasivaikščiojimas yra skirtas ne tik atlikti gamtiniams reikalams. Tai yra kasdienė šuns mankšta, kuri yra būtina norint išlaikyti puikią šuns sveikatą. Mažų veislių šunims judėjimo reikia mažiau nei didelių veislių, tačiau tai nekeičia fakto, jog per dieną lauke su šunimi teks praleisti ne mažiau valandos. Be to yra svarbu suprasti, jog kasdienis vaikščiojimas lauke palaipsniui iš didelės pramogos tampa tiesiog pareiga, kurios neretai bandoma išvengti.

Namai ir šuo

Moteris su šunimi

Nuotraukos šaltinis: www.rcacp.org

Apsisprendus, jog tikrai visa šeima nori šuns, reikia atsakyti į klausimą, ar namai yra tinkami šuniuko atėjimui. Jeigu turite butą, rinkitės mažesnį ar vidutinio dydžio šuniuką, jeigu namą – veislės dydis neribojamas. Jeigu gyvenate bute, atsižvelkite į kaimynus. Šuns atsiradimas gali sukelti daug pykčių ir nepasitenkinimo, ypač jeigu kaimynų tarpe yra stipriai prieš šunis nusistačiusių asmenų. Jeigu turite tokių kaimynių, pasistenkite apsiriboti tylesniais ir ramesniais šunimis, kurie neatrodytų pavojingi.

Išimtimi tampa atvejai, kuomet namuose apsigyvena jau suaugęs šuo (iš prieglaudos, atiduoda draugai ir pan. situacijos), tačiau populiariausia pirkti arba priglausti mažus šuniukus. Patartina, kol šuniukas paaugs ir galės eiti į lauką, namuose surinkti kilimus. Mažas šuniukas nesirenka, kur daryti savo „gamtinių reikaliukų“, jam yra visai nesvarbu, ar tai kilimas, ar žolė. Jeigu jau prispyrė „reikaliukas“, šuo jį darys toj pačioj vietoj, kur ir sugalvojo. Populiaru šuniukus pratinti prie kelių palučių namuose, tačiau ne visiems tai pavyksta padaryti, tad atsargumas nekenkia. Šuniukui paaugus ir išmokus tuštintis lauke, kilimus galima sugrąžinti į jiems skirtas vietas.

Aukščiau minimas patarimas labai naudingas ir dėl graužimo pavojaus. Kilimų kraštai gali tapti tikru gardumynu. Apskritai, iki kol šuniukui sukanka maždaug šeši mėnesiai, reikia pasistengti pašalinti visus graužimui patrauklius objektus jam pasiekiamame lygmenyje – nuo batų iki įvairių dekoro elementų. Dygstant dantukams kylantį niežulį šuniukas bandys malšinti pirmu pasitaikiusiu graužiamu objektu – net ir elektros laidais. Tai, žinoma, reiškia nuostolius, tačiau taip pat šuniukas gali praryti kokią detalę, o laiku nepastebėjus simptomų, pasekmės gali būti tragiškos. Kaip ir su mažais vaikais, su šuniukais galioja auksinė taisyklė – saugumas pirmiausia.

Jūs ir šuns veislė

Šuniukai

Nuotraukos šaltinis: www.dwlims.com

Mados egzistuoja ir šunų pasaulyje. Nepaisant laikinų susižavėjimų viena veisle, kaip pavyzdžiui, vis dar tebesitęsianti jorkšyro terjerų mada, yra ir pastovių favoritų, kaip labradorai arba retriveriai. Labai svarbu žinoti tai, jog mados šunims labiau pakenkia nei padeda. Ne visi veisėjai yra sąžiningi. Atsiradus madai, atsiranda ir proga užsidirbti, tad prasideda nelegalus veisimas, dokumentų klastojimai ir kitos problemos, kurių pasekoje labiausiai nukenčia šunys. Veisiant artimus giminaičius (pvz.: kalė ir patinas yra antros eilės pusbroliai) padidėja įgimtų ligų rizika.

Jeigu turite vaikų, geriau kovinių veislių atsisakyti. Tiesa, stabilios psichikos šuo nėra pavojingas, tačiau gana dažnu atveju tampa vaiko noro žaisti nesupratimas. Jeigu jums reikia sargo, nepulkite ieškoti pikčiausio šuns. Pavyzdžiui, jeigu turite vaikų, galite apsiriboti Škotų aviganiu. Šis šuo yra puikus sargas, o tuo pačiu ir draugas, lengvai prognozuojamas. Dėl aviganiui būdingų savybių jis bus linkęs vaiką apsaugoti, tačiau jokiais būdais ne sužeisti. Škotų aviganis yra tik vienas iš daugybės galimų pasirinkimų. Apskritai, dauguma aviganių yra puikūs sargai ir šeimos augintiniai.

Didelio susižavėjimo sulaukia mažųjų veislių atstovai. Nors tokioms veislėms kaip taksai arba chihuahua nereikia daug priežiūros, tačiau, pavyzdžiui, pudeliukų arba jorkšro terjerų priežiūra yra gana brangi ir atima daug laiko. Juos reikia reguliariai kirpti, šukuoti ir maudyti. Rūbeliai dažniau perkami mažųjų veislių atstovams, tačiau taip yra dėl madų ir noro išsiskirti. Rūbelių poreikis priklauso nuo kailio (šunys, turintys ilgą plauką ir tankią pavilnę, žiemą nėra rengiami nepriklausomai nuo dydžio), tad nėra reikalo jaudintis dėl didelių išlaidų paltukams ir megztukams. Mokančios megzti moterys mėgsta modeliuoti pačios savo šunelių megztukus – taip sutaupoma pinigų, o šuniukas atrodo išskirtinai.

Su dokumentais ar be?

Kiekvienas, ieškantis augintinio internete, tikrai atkreipė dėmesį į pasiūlymus pirkti veislinį šuniuką, tačiau be dokumentų. Šių šuniukų kainos yra kone per pus mažesnės negu šuniukų su dokumentais. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti puikus būdas sutaupyti, ypač jeigu planuojate auginti draugą, o ne parodinį šunį. Deja, tai tampa dažna pradedančiųjų klaida. Dokumentai tik kaip papildomą privalumą suteikia galimybę dalyvauti parodose, tikroji jų paskirtis yra tokia pati kaip ir bet kokio kito kokybės sertifikato – užtikrinti, kad šios vados šuniukai yra sveiki tiek fiziškai, tiek psichiškai.

Dokumentus yra įmanoma suklastoti, tačiau tai nėra dažnas atvejis Lietuvoje. Dažnesni veislinių šunų be dokumentų sukčiavimo parduodant atvejai yra apgavystės dėl veislės. Žmogui, nieko nenusimančiam apie šunis, sunku atskirti, ar tai tikrai yra tos veislės šuniukas. Sukčiai paprasčiausiai pasinaudoja šuniukų panašumu į veislinius šunis. Tokiais atvejais jie dažnai pasako, jog tai buvo neplaninė vada ir dėl to neturi dokumentų. Augant šuniui, maždaug po kelių mėnesių, paaiškėja apgavystė.

Vis tik pasiryžus pirkti šuniuką be dokumentų, primygtinai paprašykite Jums parodyti kalę su visa vada. Bandymas išsisukti nuo vados parodymo gali būti pirmas sukčiavimo požymis, nepasikliaukite kelių šuniukų demonstravimais prekybos centro aikštelėje ar kur kitur. Sąžiningi žmonės nejaus baimės jums parodyti nei kalės, nei šuniukų, nei kaip jie gyvena. Būtinai pasiteiraukite, ar galėsite susisiekti su pardavėjais po šuniuko įsigyjimo iškilus klausimams. Išsisukinėjimas taip pat rodo, jog kažkas yra netaip. Ypač veislynuose yra gili tradicija bendrauti su savo „anūkais“ ir po to, kai jie iškeliauja pas naujus šeimininkus. Veislynai mielai padeda priežiūros ir sveikatos klausimais ir tai daro neatsižvelgdami, ar pardavė šuniukus su dokumentais, ar be.

Šuniukas iš prieglaudos

Šuo iš prieglaudos

Nuotraukos šaltinis: shelterlink.blogspot.com

Šiandien Lietuvoje veikia apie dešimt nevyriausybinių organizacijų, užsiimančių gyvūnų globa. Tikrai rasite bent vieną gyvūnų globos atstovybę savo mieste, o didžiuosiuose miestuose tuo taip pat užsiima ir savivaldybių samdomos bendrovės. Jose šuniukai ir kačiukai ypač laukia naujų šeimininkų, nes per keletą savaičių, neatsiradus šeimininkams, jie būna užmigdomi, kad būtų galima priimti kitus gyvūnus. Gyvūnų globos organizacijose ir prieglaudose galite priglausti ir kelių mėnesių šuniukus ir jau suaugusius šunis.

Nepamirškite, jog priglausti augintiniai kurį laiką valkatavo gatvėse, tad pirmiausia su nauju šeimos nariu reikia važiuoti ne namo, o pas veterinarą, kad patikrintų šuniuko sveikatą, duotų vaistų nuo kirminų ir paskiepytų, įsigykite šampūną naikininantį parazitus.

Kitas svarbus dalykas yra itin gerai apgalvoti šį žingsnį, nes žmogus, paėmęs šuniuką, tampa už jį atsakingas. Šuniukas pripranta prie naujojo šeimininko, jį pamilsta. Didele trauma tampa jo grąžinimas į prieglaudą arba išmetimas į gatvę. Šunys nėra daiktai – jų negalima išmesti, perduoti, atiduoti ir pan.

Ką reikia įsigyti prieš parsinešant namo šuniuką:

  • Antkaklis;
  • Pavadėlis;
  • Guolis;
  • Dubenėliai (vienas vandeniui, kitas maistui);
  • Dubenėlių stovas (priklausomai nuo veislės, dubenėliai turi būti tam tikrame aukštyje, kad nepažeistų stuburo);
  • Pasirinktas maistas;
  • Skanėstai;
  • Šepetys arba šukos;
  • Ausų valymo skystis ir vatos tamponėliai ausims valyti;
  • Šampūnas ir rankšluostukas, vonelė;
  • Nagų žirklutės;
  • Žaislai;
  • Kelioninė dėžutė;
  • Apynasris ar antsnukis (jei šuns aukštis ties ketera didesnis nei 40 cm).

Nors sąrašas yra gana ilgas, tačiau tai nereiškia, jog viską privalu įsigyti vienu kartu. Prieš įsigyjant šuniuką galima nusipirkti tik pagrindinius daiktus. Pradžioje, galima apsiriboti tik vienu dubenėliu. Kol šuniukas mažas, galima tiesiog pakišti plytą po dubenėliu ir jis jau nebus per žemai (nereikės stovo). Verta paklausinėti draugų, ar jie neturi nebereikalingų šuns priežiūros reikmenų, panaršyti internetą.

Vizitas pas veterinarą

Šuo pas veterinarą

Nuotraukos šaltinis: www.informationcanine.com

Prieš įsigyjant šuniuką reikia pasidomėti, ar jis jau yra paskiepytas. Jeigu ne, gera mintis pasidomėti pas veisėjus, gal jie žino kokį gerą veterinarą – nereikės „bandyti laimės“. Pirmą kartą apsilankius pas veterinarą, reikia stebėti, kaip jis elgiasi su šunimi. Jeigu veterinaras pasirodo grubus, šiurkštus, išsiblaškęs ar neatsargus, daugiau pas jį nesilankykite. Veterinaras turi patikti ir šuniui, ir šeimininkui. Tiesa, šuo pas veterinarą niekada neina su dideliu noru, tačiau, jeigu šuo paniškai bijo veterinaro, tai gali indikuoti ir rimtesnes bėdas nei tik baimę.