LGGD Kauno skyriaus kinologijos mokykloje nauji užsiėmimai prasideda spalio 4 dieną

Šunų mylėtojams ir profesionalams

Bimas.lt logo

Paieška:

Sąkandžio anomalijų papilitimas šunų tarpe

2017-03-22
Straipsnį parengė: Veterinarijos klinika „Pas pumą“; vet. gyd. Rasa Banevičiūtė-Kasciuškienė.

Veterinarinė odontologija, kaip veterinarinės medicinos šaka išlieka viena iš labiausiai bendrą paciento sveikatą įtakojančių sričių.

Sąkandžio anomalijų papilitimas šunų tarpe

Daugelis studijų parodė ryšį tarp nasrų būklės ir sisteminės paciento būklės. Literatūroje pateikiami duomenys, kad prasta nasrų būklė įtakoja širdies, kepenų, inkstų, plaučių, sąnarių būklę, o taip pat prisideda prie ankstyvos mirties, osteoporozės, cukrinio diabeto ir netgi vėžio būklių pablogėjimo.

Per pastaruosius dešimtmečius, kartu su suaktyvėjusiu šunų veisimu, atsirado ir ortodontinės problemos. Iš pirmo žvilgsnio tik estetinė problema, iš tiesų itin padidina nasrų problemų ir bendros šuns sveikatos pablogėjimo riziką, dėl nuolat susilaikančio pašaro tarpdančiuose, ką įtakoja netaisyklingai išsidėstę dantys. Taip pat dėl netaisyklingo dantų išsidėstymo pagreitėja jų dėvėjimasis, kas gali įtakoti ankstyvą dantų netekimą, endodontines problemas, pavieniai dantys gali žaloti aplinkinius nasrų audinius, pavyzdžiui gomurį.

Normalus sąkandis Normalus sąkandis

Normalus sąkandis, Australų aviganis; (Asmeninis autoriaus archyvas).

Netaisyklingas sąkandis

Netaisyklingas sąkandis – tai netinkamas dantų išsidėstymas žandikaulio lankuose ir/arba pačių žandikaulių neatitikimas. Sąkandžio neatitikimas gali susiformuoti iškart kai išdygsta dantys (pieniniai arba nuolatiniai) arba kai pieniniai dantys laiku neiškrenta ir taip pakinta nuolatinių dantų pozicijos arba atsiranda dantų susigrūdimas. Gyvūnui augant, kiekvienas žandikaulio ketvirtadalis auga nepriklausomai nuo kitų, todėl sąkandis gali keistis nuo taisyklingo iki netaisyklingo ir atvirkščiai. Sąkandžio vystymąsis yra nulemtas tiek genetinių, tiek aplinkos veiksnių. Yra žinoma, kad žandikaulio ilgis, dantų pumpurų (užuomazgų) pozicijos ir dantų dydis yra paveldimi. Teigiama, kad mažiausiai 50 % netaisyklingų sąkandžių yra įgyti ir neturi jokio genetinio pagrindo, tačiau nėra pakankamai duomenų patvirtinti ar paneigti tokius teiginius, nes nėra atlikta išsamių epidemiologinių studijų. Taip pat sąkandžio netaisyklingumas gali būti rezultatas poruojant individus su skirtingo dydžio žandikauliais, kas iššaukia viršutinio ir apatinio žandikaulių disbalansą. Mokslininkas Charles R. Stockard (1930) išaiškino, kad netaisyklingas sąkandis taip pat priklauso nuo achondroplazijos geno perdavimo laipsnio. Tai yra autosominis dominantinis genas, kuris sukelia defektus kremzlės augime ir vystymesi. Šį geną nešioja daugiausia mažos ir „žaislinės“ veislės, tokios kaip taksai, Velso korgiai, pekinesai, shi–tzu, bigliai. Tai genas, kuris dar kitaip žymimas FGFR3 (Fibroblast growth factor receptor 3), kurio mutacija sukelia dvarfizmą (mažaūgiškumą). Sąkandžiui gali būti pakenkta žaidžiant žaidimus su virvėmis, rankšluosčiais ar kitais žaislais, juos bandant ištraukti šuniui iš nasrų, taip pat gali būti pakenkta patyrus traumą gimimo metu (buvus apsunkintam atsivedimui) ir kitų traumų, patirtų ankstyvame amžiuje (pavyzdžiui netaisyklingam kaulų atstatymui po žandikaulio lūžio) ar esant nepilnavertei mitybai. Pateikiamos kelios ne genetinės priežastys, tokios kaip: vietinės ar sisteminės įtakos. Vietinės įtakos tai yra traumos, ankstyvas ar uždelstas pieninių dantų pasikeitimas, cistų formacija, bruksizmas (griežimas dantimis arba per stiprus dantų sukandimas, dažniausiai miego metu). Iš sisteminių įtakų pažymėtina: persirgtos sunkios ligos, mitybos sutrikimai ar endokrininės sistemos ligos.

Kaukolės, snukio ir dantų vystymasis plačiai veikiamas būtiniausių maisto medžiagų prieinamumo. Bandymų su žiurkėmis, šeriant jas pašaru su žemu vitamino C ir nepakankamu vitamino D kiekiu, rezultatai parodė, kad šioms buvo būdingas lėtas masės augimas ir sumažėjęs galvos dydis. Iš endokrininės sistemos sutrikimų, svarbiausia rolė teikiama skydliaukei. Esant skydliaukės nepakankamumui, būdingi sąkandžio vystymosi sutrikimai, uždelstas dantų pasikeitimas, prasta periodonto (aplinkinių danties audinių) būklė. Hipertiroidizmui arba skydliaukės hiperaktyvumui būdingas ankstyvas dantų pasikeitimas, polinkis į dantų kariesą, žandikaulių osteoporozė.

Sąkandį gali įvertinti tik kvalifikuotas veterinarijos gydytojas, kuris atlieka detalią nasrų apžiūrą. Sąkandis apibūdinamas remiantis modifikuota Angle (Dr. Edward Angle) sistema. Taikant modifikuotą Angle sistemą yra įvertinami abiejų žandikaulių ilgiai, ir dantų tarpusavio išsidėstymas sąkandyje.

Yra skiriami šie netaisyklingi sąkandžiai:

  1. Skeletinės kilmės;
  2. Dantinės kilmės;
  3. Abiejų išvardintųjų kombinacija.

Ortodontinio gydymo etinė pusė

Ortodontija dažnai tapatinama su neetiškomis veterinarinėmis procedūromis, tokiomis kaip uodegų ar ausų trumpinimas, tačiau ortodontinio gydymo tikslas, visų pirma, yra suteikti šuniui neskausmingą, funkcionuojantį sąkandį, o estetinė išvaizda turi būti paskutinis iš siekiamų rezultatų. Kiekvienas šuo ir katė turi teisę į funkcionuojantį, sveiką ir patogų sąkandį, bet ne kiekvienas gyvūnas turės idealų sąkandį. Šunims toks gydymas yra būtinas, kai netaisyklingai išsidėstę dantys žaloja burnos audinius, sukeliant skausmą, diskomfortą, traumas, taip pat esant dažnam periodontinių ligų pasireiškimui dėl dantų susigrūdimo. Tačiau šunų augintojai dažnai mano, kad ortodontinės procedūros yra tik kosmetinės ir taikytinos tik parodose dalyvaujantiems šunims, kas yra netiesa, kadangi tokiems šunims dalyvauti parodose tiesiog draudžiama. Veterinarinė odontologija susiduria su paveldimais defektais, kurie pasireiškia dažniausiai grynaveisliams, parodose dalyvaujantiems šunims, todėl reikia gerbti veislininkystę ir neprisidėti prie defektų maskavimo taip eliminuojant netinkamą genetinę medžiagą iš tolesnio veisimo proceso, o grynaveisliams šunims atliktos procedūros turėtų būti detaliai aprašytos gyvūno dokumentuose.

Sąkandžio anomalijų paplitimas

Pagal literatūros duomenis, dažniausiai sąkandžio problemų pasitaiko Berno zenenhundų, miniatiūrinių šnaucerių, čihuahua, Jorkšyro terjerų, miniatiūrinių špicų veislės šunims bei mišrūnams.

Dažniausiai pasitaiko I klasės sąkandžio anomalija. I-os klasės sąkandžio išsivystymui įtakos gali turėti susilaikę pieniniai dantys. Literatūroje pateikiami duomenys, kad pieninių dantų užsilaikymas būdingas tokioms veislėms kaip: Maltos bišonai, pudeliai, Jorkšyro terjerai, miniatiūriniai špicai, čihuahua.

Pirma sąkandžio klasė

I-a sąkandžio klasė, levretė (Italų kurtas); (Asmeninis autoriaus archyvas).

Antra sąkandžio klasė

II-a sąkandžio klasė; (Asmeninis autoriaus archyvas).

II klasės sąkandis dažniausiai pasitaiko tokioms veislėms kaip: koliai, Šetlando aviganiai, taksai, rotveileriai, Rusų vilkogaudžiai ir Škotų terjerai. III klasės sąkandžio anomalijos pasireiškia Amerikiečių kokerspanielių, rotveilerių, šnaucerių, miniatiūrinių šnaucerių ir dobermanų veislės atstovų tarpe.

Trečia sąkandžio klasė

III-ia sąkandžio klasė, Berno zenenhundas; (Asmeninis autoriaus archyvas).

Ketvirta sąkandžio klasė

IV-a sąkandžio klasė, kinų kuoduotasis; (Asmeninis autoriaus archyvas).

Kad sąkandžio problemų skaičius nedidėtų, žmonėms, kurie veisia rizikos grupei priklausančius šunis, reikėtų atsakingai rinktis poruojamus šunis. Taip pat atsižvelgti į rekomendacijas ir nežaisti grubių žaidimų su jaunais šuniukais, neduoti graužti kietų žaislų, netinkamų pieniniams dantims.