Šunų mylėtojams ir profesionalams

Bimas.lt logo

Paieška:

Sąlyginių refleksų susidarymas

2012-03-14
Autorius Karolis Masilionis

Panagrinėkime, kaip susidaro šuns sąlyginis refleksas pagal dresuotojo komandą „Sėdėt!“

Sąlyginių refleksų susidarymo schema

Sąlyginio reflekso susidarymo schema

Dresuotojas ištaria šuniui komandą (sąlyginis dirgiklis) ir tuoj pat paspaudžia kaire ranka šuns juosmenį strėnų srityje (nesąlyginis dirgiklis). Komandą priima šuns klausos organai ir nervais impulsai pasiekia galvos smegenų žievės centrus ir sudaro pirmąjį jaudinimo židinį. Spaudžiant ranka juosmenį, taip pat susidaro jaudinimo impulsai, kurie kitais jutimo nervais pasiekia galvos smegenų žievės judėjimo centrą ir sudaro antrą jaudinimo židinį. Šuo sėdasi. Dažnai kartojant šiuos veiksmus, galvos smegenų žievėje susidaro ryšys tarp klausos ir judėjimo centrų. Todėl vėliau pakanka ištarti komandą „Sėdėt!“ ir jaudinimas galvos smegenų žievėje iš klausos centro pereina į judėjimo, po to nervais į raumenis, ir šuo sėdasi.

Sąlyginiai refleksai dar vadinami laikinais ryšiais, nes kurį laiką nesutampant sąlyginiam dirgikliui su sąlyginiu refleksu, sąlyginis refleksas nebesusidaro. Kad susidaręs sąlyginis refleksas neišnyktų, jį reikia sustiprinti,t.y. sąlyginį dirgiklį kartoti su nesąlyginiu. Sustiprėjus sąlyginiam refleksui, orientacinės reakcijos išnyksta, refleksai pasidaro pastovūs, specializuojasi. Mokslininkai nustatė, kad, susidarant sąlyginiam refleksui, pakinta galvos smegenų žievės ir požievio bioelektrinis aktyvumas. Tai rodo, kad žievė ir požievis tiesiogiai dalyvauja refleksų susidaryme.

Reflekso susidarymas pagal komandą sėdėk

Reflekso susidarymo schema pagal komandą „Sėdėk!“

Sąlyginiai refleksai gali susidaryti dirginant uoslės, klausos, lytėjimo, regos receptorius. Pvz., dirginant uoslės receptorius, sukeliama seilių sekrecija. Tokius refleksus I. Pavlovas pavadino natūraliais sąlyginiais refleksais. Sąlyginiai refleksai, sudaryti iš skirtingų dirgiklių, vadinami dirbtinais sąlyginiais refleksais.

Sąlyginiai refleksai gali susidaryti ir jau esamo sąlyginio reflekso pagrindu. Pvz., sudaromas šuns sąlyginis refleksas į skambutį. Skambant skambučiui šuniui išsiskiria seilės. Kai šis refleksas sustiprėja, skambant skambučiui uždegama elektros lemputė. Taip kartojama daugelį kartų, kol susidaro sąlyginis refleksas į šviesos signalą. Todėl uždegus lemputę, šuniui išsiskiria seilės. Toks refleksas vadinamas antros eilės sąlyginiu refleksu. gali būti ir trečios, ketvirtos eilės ir t.t. sąlyginiai refleksai. Sąlyginis refleksas turi veikti ankščiau už nesąlyginį.

Sudarant sąlyginius refleksus svarbu sąlyginio dirgiklio stiprumas. Jis turi sužadinti orientacinį refleksą. Kai dirgiklis labai stiprus arba labai silpnas, sąlyginis refleksas nesusidaro. sąlyginis (indeferentinis) dirgiklis turi būti silpnesnis už nesąlyginį, nes nesąlyginis turi vyrauti ir pritraukti sąlyginio dirginimo impulsus.

Būtina sąlyga sąlyginiams refleksams susidaryti yra normali didžiųjų pusrutulių ir jų žievės veikla, sveikas organizmas ir pašalinių dirgiklių nebuvimas.