Šunų mylėtojams ir profesionalams

Bimas.lt logo

Paieška:

Šuns priežiūra kai lauke tvyroja karščiai

2016-06-25

Vasara – puikus metų laikas. Bet tuo pačiu ji slepia ir nemažai pavojų. Kad malonus laisvalaikis neapkarstų, gyvūnų šeimininkai turi žinoti, į ką reikėtų atkreipti dėmesį atostogaujant, iškylaujant ar šiaip besimėgaujant vasaros šiluma.

Šuo ir Atlantas

Šilumos smūgis.
Tai viena dažniausių ir pavojingiausių problemų vasarą. Idealus laikas išvažiuoti iš namų paiškylauti yra šilta vasaros diena smagiai kaitinant saulutei. Prisiminkite, kad šunys ir katės "nešioja" kailinius ir jų organizmas negali išskirti šilumos pertekliaus taip, kaip žmogaus – karštyje gyvūnai labai greitai gali perkaisti. Per aukštai užkilusi kūno temperatūra sutrikdo nervų sistemą – atsiranda mieguistumas, silpnumas, kolapsas, traukuliai, gali ištikti net koma. Vidurdienį per pačius karščius negalima gyvūnų versti daug judėti, jie turi turėti pakankamai vandens atsigerti. Jei šuniui pasidarė silpna ar jis prarado orientaciją, šeimininkas turi priversti jį ramiai pailsėti kuo vėsesnėje vietoje, o jei simptomai nepraeina ar būklė blogėja – nieko nelaukiant pasirodyti veterinarui.
Automobilis.
Per karščius niekada jokiomis aplinkybėmis nepalikite šuns ar katės automobilyje. Žmonės neretai planuoja užbėgti į parduotuvę tik kelioms minutėms ir mano, kad gyvūnui nieko nenutiks. Kitiems atrodo, kad pakanka palikti per centimetrą pravertus langus ir viskas bus gerai. Tačiau realiai palikti augintinį kaistančioje mašinoje yra netgi labai negerai. Net ir minutei. Spiginant vasarinei saulutei stogas greitai stipriai įkaista, o parkavimo aikštelėse kaip taisyklė, medžių ir pavėsio būna retai. Šilumos smūgis "trinkteli" labai netikėtai ir kartais išgelbėti gyvūną jau gali būti per vėlu. Parduotuvės aikštelėje pastebėjus automobilyje paliktą šunį ar katę, negalima likti abejingam – reikėtų apie tai pranešti parduotuvės apsaugos darbuotojams, kad šie surastų šeimininkus. Gyvūno palikimas įkaitusiame automobilyje gali būti traktuojamas kaip "žiaurus elgesys" ir apie tai reiktų pranešti atsakingoms tarnyboms. Važiuojate apsipirkti – palikite augintinį namuose.
Saulės spindulių nudegimai.
Tikrai taip. Nereikia manyti, kad kailis apsaugo nuo saulės spindulių: gyvūnai irgi gali nudegti odą, jei per ilgai išbūna saulėje lauke. Ypač tai aktualu šviesaus, retesnio kailio, beplaukiams ar neseniai nukirptiems augintiniams. Neretai nuo saulės nudega mažiau plaukuotos vietos – pvz., nosis. O negydomi nudegimai yra pavojingi, kaip ir žmonėms.
Aplinkinių ir Jūsų gyvūno saugumas.
Už gyvenamo būsto sienų tyko nemažai pavojų. Išvykstant iš namų visuomet su savimi turėkite pavadį ir antsnukį. Vasarą atostogaujančių daug – gerbkite jų poilsį, o kartu pasirūpinkite ir savo augintinio saugumu. Peštynės su kitu šunimi gali baigtis įkandimais, žaizdomis ar netgi rimtomis traumomis, o karštu oru žaizdos gyja prastai, lengvai įsimeta bakterinė infekcija ir gali prireikti sudėtingo gydymo.
Vabzdžiai.
Vasaros karštis patinka ne tik mums – jį taip pat mėgsta musės, uodai, bitės, vapsvos ir kiti ne itin malonūs padarai. Įkandimai – tai tik viena problema. Bet kokie šuns ar katės odos pažeidimai – įbrėžimai, įsipjovimai, peštynių žaizdos yra puiki terpė ne tik bakterijoms, bet ir musių kiaušinėliams, iš kurių vėliau išsirita lervutės – „dzikai“. Dėl to šuns ar katės oda turi būti švari ir bet kokias atsiradusias žaizdas reikia tinkamai išvalyti vandenilio peroksidu ir užtepti antibakteriniu tepalu.
Įkaitęs šaligatvis ar asfaltas.
Šunys ir katės nemūvi batų. Ilgai bėgiojant įkaitusia žeme ar kelio danga, perkaista kojų pagalvėlių oda ir ji tampa skausminga, gyvūnai gali pradėti šlubuoti. Prekyboje yra nemažai apsaugos priemonių pėdutėms – vaško, tepalų ir t.t Neturint nieko specialaus, tiks ir paprastas vazelinas.
Savaitgalio iškylos.
Smagiai švenčiant kompanijoje visuomet atsiras geradaris, kuris jaus pareigą tarsi netyčia pavaišinti Jūsų šunį ar katę kąsneliu ar kauliuku iš savo lėkštės. Nepratusiam gyvūnui tai gali baigtis skrandžio sutrikimu. Pvz., riebus maistas katėms nėra gerai. Majonezas ar pieno produktai yra ypatingai pavojingi, nes kačių organizme dažnai nebūna pieno produktus virškinančių fermentų ir jos tokiu maistu stipriai apsinuodija. Kepta višta ar sumuštiniai gali pažeisti kasą, nuo jų pradeda skaudėti pilvą ir pasireiškia vėmimas. Be to, gamtoje gyvūnai lengvai gali prieiti prie atliekų nuo stalo, anglies ar ugniai užkurti naudojamo degaus skysčio – šie dalykai irgi nedaro nieko gero gyvūnų virškinimo traktui.
Virškinimo trakto svetimkūniai.
iškylų ir pokylių metu naudojama daugybė nevalgomų daiktų: plastikiniai puodeliai, lėkštės, skardinės, maišeliai ir t.t. Gyvūnai tokius daiktus ar jų dalis gali praryti, o šios – įstrigti virškinimo trakte ir jį užkimšti. Kita problema – žaidimai su mažais kamuoliukais. Dauguma šunų mėgsta žaisti: šeiminkas meta, o šuo parneša kamuoliuką. Bet jei kamuoliukas bus per mažas, striktelėjus jis gali įstrigti gerklėje ir užkimšti kvėpavimo takus. Augintinio žaislai turi būti pakankamai dideli, kad gyvūnas negalėtų jų praryti arba jie negalėtų įstrigti gerklėje.
Šiukšlės.
Vasaros karštis skatina medžiagų irimą, ypač šiukšlių konteineriuose. Pasistenkite, kad šuo ar katė neturėtų galimybės juose savivaliauti. Naminiai gyvūnai šiukšlėse ar komposte gali prisiuostyti mikroskopinių grybų, kurie pažeidžia nervų sistemą ir sukelia stiprius traukulius ar net priepuolius. Sugedęs maistas savo ruožtu sukelia apsinuodijimus, vėmimą ir viduriavimą, sunkesniais atvejais – net ir kasos uždegimą.
Fejerverkai.
Vasaros šventes vainikuojantys fejerverkai yra įspūdingi ir stebėdami blykstes žmonės neretai pamiršta savo augintinius, kurie galbūt tuo metu gūžiasi šalimais drebėdami ar ieško saugios vietos pasislėpti. Triukšmas ir akinančios šviesos dažnai gali lengvai gyvūnus išgąsdinti ir priversti sprukti kur akys mato. Jei fejerverkas sprogsta netoli gyvūno, jis gali nudeginti ar sužeisti. Po saliutų aikštelė paprastai būna pilna karštų pelenų ir fejerverkų liekanų, kurios gali nudeginti nosį ar pėdutes. Dėl to labai atsargiai derinkite fejerverkus ir gyvūno buvimą šalia. Šuo tokiu metu turėtų būti su pavadėliu ir jam negalima leisti šniukštinėti po aplinką. Jei dėl triukšmo gyvūnas tampa neramus, jį reikia nusivesti į saugią ramesnę vietą ar namus.

Niekada nesitiki, kad gali nutikti kas nors blogo. Tačiau pamiršti to negalima. Pasistenkite būti budrūs ir apsaugoti savo augintinius.

Dėkojame veterinarijos gydyklai VETVILA už straipsnį.