LGGD Kauno skyriaus kinologijos mokykloje nauji užsiėmimai prasideda spalio 4 dieną

Šunų mylėtojams ir profesionalams

Bimas.lt logo

Paieška:

Šunų kelio sąnario ligos

2017-03-09
Straipsnį parengė: Veterinarijos klinika „Pas pumą“ vet. gyd. Ieva Šidlauskaitė

Šunų kelio sąnario ligos yra vienos dažniausiai pasitaikančių ortopedinio pobūdžio susirgimų šios rūšies gyvūnams.

Šunų kelio sąnario ligos

Kelio sąnario ligos šunims diagnozuojamos remiantis ligos istorijos duomenimis, klinikinio bei ortopedinio tyrimo rezultatais. Nustačius ligą yra taikomas konservatyvus, operacinis ar kompleksinis gydymo būdai. Apžiūros metu analizuojamas ligos priežasties, šlubavimo trukmės, šuns amžiaus, svorio, veislės, lyties, laikymo sąlygų ir kitų veiksnių ryšys su diagnozuota liga.

Yra nustatomos kelios kelio sąnario ligos: kelio girnelės išnirimas, priekinio kryžminio raiščio įtrūkimas ar plyšimas, menisko pažeidimas, užpakalinio kryžminio raiščio plyšimas, atisluoksniuojantis osetochondritas. Dažniau pasireškia kelios ligos vienu metu. Taip pat pastebėta, kad dažniau serga nutukę vidutinių ir didelių veislių šunys, negu mišrūnai ir dažniau patinai, negu patelės.

Priežastys

Kelio sąnario ligos pasireiškia dėl įvairių priežasčių:

  • Kelio girnelės išnirimas yra laikomas genetiškai paveldimu. Toks išnirimas į vidinę pusę būdingas įvairių veislių šunims, t.y. jis dažnas mažų veislių šunims, tačiau pasitaiko ir didelių veislių šunims, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Didelių veislių šunims būdingesnis girnelės išnirimas į išorę. Kelio girnelės išnirimas į vidinę pusę yra dažnesnis, negu į išorinę.
  • Šunų kelio priekinio kryžminio raiščio plyšimas, skirtingai nuo kelio girnelės išnirimo, dažniausiai yra laikomas traumos pasekme. Ši liga gali būti susijusi su genetiniu polinkiu, veisle, kūno sudėjimu, lytimi bei mityba.
  • Menisko pažeidimas šunims dažniausiai išsivysto kaip priekinio kryžminio raiščio plyšimo pasekmė.

Diagnostika

Diagnozuojant kelio sąnario ligas surenkama išsami ligos istorija ir atliekamas klinikinis ir ortopedinis šuns tyrimas: apčiuopa, sėdėjimo testas, stalčiaus testas, kompresijos testas bei, esant reikalui, atliekamas rentgenologinis ir kraujo tyrimas. Diagnostiniai metodai padeda lengviau sudaryti ir pritaikyti konservatyvaus, operacinio ar kompleksinio gydymo schemą.

Esant kelio girnelės išnirimui šunys laiko pažeistą koją pakeltą, taip pat būdingas šlubavimas po poilsio. Vyresniems šunims pasireiškia ūmus šlubavimas, nes traumos metu ar dėl artrozės yra pažeidžiami ir minkštieji audiniai. Šeimininkai pastebi, kad šuo tiesia koją atgal, o taip pat, kad šuo vengia šokinėti. Klinikiniai požymiai išryškėja priaugus svorio.

Kelio girnelės išnirimo klasifikacijos pagal laipsnius metodas yra naudojamas diagnostikai (žr.pav.) ir nusprendžiant, koks chirurginis gydymo metodas bus taikomas. Tokį klasifikacijos metodą sugalvojo Putnamas, o jį patobulino Singletonas:

  • I laipsnis. Dėl protarpinio (intermituojančio) kelio girnelės išnirimo galūnė retkarčiais yra laikoma pakelta. Tiesiant kelio sąnarį kelio girnelę galima nustumti, tačiau paleidus ji sugrįžta į skridinio griovelį. Krepitacijos nėra.
  • II laipsnis. Išnirimas pasireiškia dažniau. Protarpiais pasireiškia silpnas šlubavimas. Kelio girnelė nesunkiai išnyra, ypatingai kada koja yra sukiojama (į vidinę pusę – medialinis išnirimas, į išorinę pusę – lateralinis išnirimas), o kelio girnelė stumiama. Atsistatymas vyksta atliekant priešingos krypties judesius. Esant lateraliniam išnirimui kulnas yra atitrauktas, pirštams rodant į lateralinę pusę. Dažnas kelio girnelės išnirimas per vidinį šlaunikaulio skridinį gali sukelti kelio girnelės ir vidinio skridinio paviršių erozijas, todėl, kuomet kelio girnelė yra išnarinama rankiniu būdu, girdima krepitacija. Šuo jaučia diskomfortą stovint, bando paskirstyti svorį.
  • III laipsnis. Kelio girnelė nuolatos išnirusi. Nors išnirimas nėra protarpinis, gyvūnas laiko galūnę pusiau sulenktą per kelio sąnarį. Galūnės tiesimas ir lenkimas sukelia kulno atitraukimą ir pritraukimą. Šlaunikaulio skridinys yra negilus arba suplokštėjęs.
  • IV laipsnis. Blauzdikaulis pasisukęs į medialinę pusę. Kelio girnelė nuolatos išnirusi. Kelio girnelė guli virš vidinio krumplio (esant medialiniam išnirimui), todėl palpuojant galima užčiuopti „tuštumą“ tarp kelio girnelės raiščio ir distalinio šlaunikaulio galo. Esant vienos pusės pažeidimui, galūnė laikoma pakelta arba gyvūnas šliaužia, dalinai sulenkęs abi galūnes. Skridinys seklus, jo nėra arba jis išgaubtas.
Blauzdikaulio pozicija

1 pav. Blauzdikaulio pozicija šlaunikaulio skridinio atžvilgiu esant I – IV laipsnio kelio girnelės išnirimui

Nutrūkus priekiniam kryžminiam raiščiui šeimininkai pastebi, kad šuo sunkiau keliasi ir sėdasi, atsisėdus pažeistą koją nukelia į šoną, sėdi ant kėdės, pakopų ar laiptelių. Šlubavimas paūmėja po ilgesnio judėjimo, poilsio. Be to, po ilgesnio judėjimo pasireiškia šlubavimas atsiremiant, kuris pailsėjus pranyksta.

Menisko pažeidimas yra priekinio kryžminio raiščio trūkimo pasekmė ir lengviausiai jis nustatomas iš skausmo lenkiant ir čiuopiant kelio sąnarį bei iš pasigirstančio traškėjimo remiant koją.

Kelio girnelės išnirimas gali būti gydomas konservatyviai arba chirurginiu būdu. Gydymo metodo pasirinkimas priklauso nuo ligos eigos, klinikinių požymių, išnirimo laipsnio ir paciento amžiaus. Nutukimas yra viena iš priežasčių vystytis ir progresuoti kelio sąnario ligoms, todėl būtina reguliuoti gyvūno svorį. Sumažinus antsvorį palengvinama sąnarių apkrova ir užtikrinamas judrumas.

Gydymas

Gydant konservatyviai, skiriami papildai, kurių sudėtyje yra omega – 3 rūgštys, chondroitinas, gliukozamino sulfatas, askorbo rūgštis. Šie papildai skatina hialininės kremzlės atstatymą. Antibiotikai skiriami esant infekciniam artritui ar profilaktiškai prieš operacinį gydymą.

Konservatyvus gydymo būdas esant priekinio kryžminio raiščio plyšimui taikomas šunims, sveriantiems mažiau nei 10 kg, o didelių veislių šunims jis netinka. Mažų veislių šunims šlubavimas, gydant konservatyviai (pvz., suteikiant ramybę ir gydant vaistais nuo uždegimo), sumažėja 6 savaičių bėgyje.

Esant I ar II kelio girnelės išnirimo laipsniui taikomas konservatyvus gydymas arba, išimtainais atvejais, dėl gyvūno gerovės – operacinis gydymas. III ir IV laipsnio išnirimai gydomi tik operaciniu būdu.

Nepasiteisinus konservatyviam gydymo būdui yra taikomi chirurginiai gydymo metodai. Atsižvelgiant į ligą ir pažeidimo laipsnį atitinkamai pasirenkamas chirurginio gydymo metodas.

Po chirurginio gydymo mažiausiai 2 savaites suteikiamas „narvo režimas“. Pjūvio vietoje gali būti dedamas minkštas tvarstis. Ribojami gyvūno judesiai. Vėliau – paskiriamas reabilitacinis gydymas.

Fizinė reabilitacija turėtų būti pradedama jau pirmomis 24–48 valandomis po operacijos ir tęsiama iki 6 savaičių, kasdieniniu 5–10 minučių trukmės pasivaikščiojimu. Po to, šuns aktyvumas pamažu didinamas kitas 4–8 savaites. Esant reikalui mažinamas svoris, po operacijos rekomenduotinas anksčiau minėtas konservatyvus gydymas.

Neretai pastebime savininkų nepateisinamą abejingumą šuniui apšlubus. Vidutinė šuns šlubavimo trukmė, iki šuns šeimininkas kreipiasi į veterinarijos kliniką, yra 2 mėnesiai. Tai ilgas laiko tarpas: šiuo laikotarpiu, esant nestabiliam kelio sąnariui, dažniausiai įvyksta negrįžtamo pobūdžio pakitimai sąnario ertmėje ir jo aplinkoje, sumenkinantys pasirinkto gydymo efektyvumą. Pastebėjus šlubavimą reikėtų riboti gyvūno judesius ir kuo anksčiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Komplikacijos

Ilgainiui nesikreipiant į veterinarijos gydytoją, operacinio gydymo metu, diagnozuojamos tokios komplikacijos: susiformavę osteofitai (kaulinės ataugos), gleivinės ir vidinio (sinovinio) sluoksnio išvešėjimas, vidinio menisko pažeidimas (dažniausiai). Tokiais atvejais gydymo rezultatai nėra pasiekiami dėl šeimininkų aplaidumo.

Gleivinės išvešėjimas

1 nuotr. Matomas gleivinės išvešėjimas, kaulinės ataugos, trūkęs kryžminis raištis, medialinis meniskas (apžiūrėjus nustatyta, kad taip pat buvo pažeistas). (Ieva Šidlauskaitė)

Komplikacijos atvėrus kelio sąnarį

2 nuotr. Komplikacijos atvėrus kelio sąnarį, į kurį buvo leidžiami priešuždegiminiai vaistai. Tiršta masė – dviem sluoksniais išvešėjusi gleivinė, sąnarys apaugęs kaulinėmis ataugomis. (Iš klinikos archyvo).

Gleivinės išvešėjimas ir kaulinės ataugos (osteofitai)

3 nuotr. Gleivinės išvešėjimas ir kaulinės ataugos (osteofitai) kelio sąnaryje. (Iš klinikos archyvo)

Bendras vaizdas atvėrus kelio sąnarį.

4 nuotr. Bendras vaizdas atvėrus kelio sąnarį. Matomas trūkęs priekinis kryžminis raištis. (Ieva Šidlauskaitė)