LGGD Kauno skyriaus kinologijos mokykloje nauji užsiėmimai prasideda spalio 4 dieną

Šunų mylėtojams ir profesionalams

Bimas.lt logo

Paieška:

Veislynas IŠ GARGŽDŲ

2010-11-12
Autorius Audrius Sriubas

Kęstas Petrauskas dar 1975 metais pradėjo veisti Rytų Europos aviganius. Po to veislynas pasipildė vakarų vokiečių aviganiais ir baltaisiais šveicarų aviganiais. Beje, Petrauskas pirmasis į Lietuvą atvežė šią veislę iš Čekijos veislyno ir yra šios veislės pradininkas Lietuvoje. Kęstas yra ir vienas iš seniausių šunų dresuotojų Lietuvoje.

Kinologas Kęstas Petrauskass

Kęstas Petrauskas dar 1975 metais pradėjo veisti Rytų Europos aviganius (sovietiniais metais jie buvo vadinami vilkais). 1974 metais įstojo į tuo metu sukarintos SDAALR (Savanoriška draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti) organizacijos Klaipėdos kinologijos klubą. „Kad įsigyti šunį reikėjo išklausyti kursus, išlaikyti egzaminus. Parodose šunys iki pusantrų metų amžiaus turėjo būti išlaikę bendrojo paklusnumo dresūros programos egzaminą, o vyresni apsaugos ir saugojimo programos egzaminą. Todėl tuo metu veisliniai šunys buvo daug paklusnensni negu dabar“, – pasakoja kinologas.

Rytų Europos aviganis – pirmoji Petrausko pradėta veisti veislė.

Rytų Europos aviganis – pirmoji Petrausko pradėta veisti veislė.

Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, viskas prasidėjo iš naujo. Įkūrus Lietuvos kinologų draugiją vieni kinologai pasirinko LKD parodų teisėjų kelią, kiti dresuotojų. Kęstas, turėdamas ilgametę dresuotojo patirtį, liko dresuotoju. 1994 metais užregistravo veislyną IŠ GARGŽDŲ (veislyno priedėlio Nr. 50), o 2007 metais veislynui suteiktas tarptautinis sertifikatas. Pirmoji veisiama veislė buvo Rytų Europos aviganiai, po to pasipildė vakarų vokiečių aviganiais ir baltaisiais šveicarų aviganiais. Beje, Petrauskas pirmasis į Lietuvą atvežė šią veislę iš Čekijos veislyno ir yra šios veislės pradininkas Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 100 baltųjų šveicarų aviganių su kilmės dokumentais, o vakarų vokiečių aviganių auginama apie 6 tūkst. Dabar Petrausko voljeruose gyvena vienas vakarų vokiečių aviganis, keturi Rytų Europos aviganiai ir vienas šveicarų baltasis aviganis. Kinologas aktyviai dalyvauja daugelyje šunų parodų Lietuvoje ir užsienyje. Tą akivaizdžiai liudija ant kambario sienų pakabintos nugalėtojo rozetės ir lentynose stovinčios nugalėtojo taurės.

Kęstas Petrauskas yra vienas iš seniausių šunų dresuotojų Lietuvoje. „Kai man buvo devyneri pirmą kartą pabandžiau dresuoti šunis. Paskui save barsčiau duonos trupinėlius ir taip šuo mokėsi sekti pėdomis. Tai buvo 1954 metai. Ir tik 1985 metais Kazanės milicijos kinologai Deviatkinas ir Sergejevas užregistravo šį metodą. Aš jau vaikas būdamas intuityviai pradėjau naudoti šį dresūros metodą, nors tuo metu jis net nebuvo žinomas. Todėl galima sakyti, kad nuo devynerių metų ir prasidėjo mano, kaip kinologo, kelias“ – pasakoja veislyno IŠ GARGŽDŲ savininkas Kęstas Petrauskas.

K. Petrauskas įdomi ir išsilavinusi asmenybė. Nepasitenkino vienu aukštuoju išsilavinimu ir pabaigęs tuometinės žemės ūkio akademijos hidromelioracijos fakultetą įstojo į Vilniaus Valstybinio Pedagoginio instituto fizikos mokslų fakultetą. Dirbo mokykloje pedagoginį darbą, vadovavo moksleivių būreliams. Prie mokyklos įrengė šunų dresūros aikštelę.

Kambarį puošia gausybė nugalėtojo taurių, rozečių ir raštų.

Kambarį puošia gausybė nugalėtojo taurių, rozečių ir raštų.

Kęstas veisia tik darbinius šunis, kuriuos galima išmokyti, kad jie tarnautų žmonėms, atliktų tam tikrose tarnybose konkrečias užduotis. „Labiausiai man patinka universalūs šunys – vakarų vokiečių aviganiai, Rytų Europos aviganiai. Tai protingi, nuovokūs, prieraišūs šunys“, – pasakoja kinologas. Dalinai profesionalia šunų dresūra Kęstui teko užsiimti dar 1964 metais atliekant tarnybą armijoje. „Teko ruošti kai kurias dresūros metodikas. Viena geriausių metodikų – motyvuotas skatinimas. Šuo gerai atlieka veiksmą ir iš karto paskatinamas – pagiriamas žodžiu, paglostomas, duodamas kąsnelis, mėgstamas žaislas. Šunys labai imlūs skatinimui. Jei šuo ima kąsnelį arba atneštą numestą daiktą, jį gali išmokyti bet ko“, – dalinasi patirtimi Petrauskas. Ir dabar kinologas aktyviai užsiima dresūra. Dresuoja privačiai. Nemokamai dresuoja šunis, kurie buvo įsigyti iš jo veislyno, konsultuoja pakrančių apsaugos kinologus. Eilę metų turėjo savo skiltį žurnale „Didysis šuo“, kur rašė apie dresūrą, konsultavo skaitytojus. „Per ilgą savo dresūros praktiką ruošiau šunis įvairioms tarnyboms“, – pasakoja kinologas. Į kinologą dėl dresūros kreipiasi ne tik pajūrio šunų augintojai, bet ir Šiauliečiai, Skuodiškiai, Šilutiškiai. Dabar žmonės dažniausiai nori dresuoti šunis pagal bendro paklusnumo programą, apsaugai ir asmens gynybai. Paklaustas, ar gali šuns šeimininkas pats išdresuoti šunį, Petrauskas patvirtina, kad gali. Paprasčiausias būdas: ką daro gerai – skatink, ką blogai – drausk. Bet geresnius rezultatus pavyks pasiekti pas profesionalų dresuotoją. Profesionalų dresuotoją nuo neprofesionalaus skiria tai, kad profesionalus dresuotojas pagal šunį gali parinkti optimaliausią dresūros metodiką. Labai svarbu turėti tikslą, dėl ko šuo dresuojamas.