Šunų mylėtojams ir profesionalams

Bimas.lt logo

Paieška:

Šelčių veislynas NAKTIES RAPSODIJA

2010-08-19
Autorius Audrius Sriubas

Kartais juokaujama, kad jei darbas trukdo hobiui, tai reikia mesti darbą. Beruta Simėnienė tą ir padarė. Taip atsirado veislynas NAKTIES RAPSODIJA, o Beruta savo visą veiklą skyrė kinologijai ir jaunųjų kinologų ugdymui.

Beruta Simėnienė

Beruta kinologijoje jau saniai. „Pirmą šunį įsigijau dar 1979 metais. Tai buvo, vadinama, bolonkė – paprasčiausias mišrūnas. Pradėjau labai domėtis šunimis. Dar sovietų laikais įstojau į neakivaizdinę kinologų mokyklą Maskvoje. Mokslas buvo mokamas. Reikėjo ruoštis savarankiškai pagal gautą iš Maskvos medžiagą ir kartą per metus nuvažiuoti į Maskvą atsiskaityti – išlaikyti egzaminus. Mokslas truko du metus – apie savo, kaip kinologo veiklos pradžią pasakoja Beruta. – 1990 metais Kaliningrado turguje nusipirkau auksaspalvį retriverį. Jis buvo be dokumentų, todėl, galima sakyti, kad tai buvo šuo – panašus į auksaspalvį retriverį. Deja, bet, Lietuvai tapus nepriklausoma, mano Maskvoje gauto diplomo niekas nepripažino ir teko iš naujo laikyti kinologijos egzaminą Lietuvos kinologų draugijoje. 1993 jau įsigijau pirmą kilmingą šunį su dokumentais – pudelį. Pradėjau jį dresuoti, dalyvauti AGILITY varžybose. Čia pirmą kartą iš arčiau susipažinau su Šelčio veislės šunimis. Jie pasirodė labai sumanūs, protingi ir vikrūs – tai nulėmė mano pasirinkimą. Pirmą šeltį įsigijau iš žinomos kinologės Nojolės Zėnienės. Deja, jo likimas buvo tragiškas. Po mėnesio buvimo pas mus pragraužė elektros laidą ir žuvo nuo elektros smūgio. Visi buvo sukrėsti. Tai buvo pirmas toks atvejis šios veislės veisimo istorijoje. Buvau labai maloniai nustebinta, kai, dalyvaujant Panevėžyje egzaminų komisijoje, man buvo perduota penkių mėnesių marmurinio šelčio kalytė, kurią padovanojo labai gerai žinoma Lietuvos kinologė ir šelčių veisėja Natalija Nekrošienė. Kalytę iš vados buvo pasilikusi sau, bet, suprasdama tokį netikėtą šuniuko praradimą, padovanojo man. Taip iki šiol užsiimu šios veislės veisimu. Laikui bėgant prie šelčių prisidėjo nauja veislė – rusų žaisliukai. Jie sužavėjo savo prisirišimu prie šeimininko. Tai labai maži šunys, todėl jais reikia labai rūpintis, dėl to man jie tik dar patrauklesni. Rusų žaisliukai – kambariniai šunys. Esant šaltam orui vedami į lauką tik aprengti rūbeliais, o, kai temperatūra žemesnė už -10C°, visai į lauką nevedami. Šios veislės veisimu užsiimu dar nuo 1997 metų“.

Beruta su jaunaisiais vedliais.

Beruta su jaunaisiais vedliais.

Daugiausiai susirinko šunų. Visi dalyviai skyrėsi amžiumi, dydžiu ir kilme bei tarpusavyje rungėsi, kuris taps gražiausiu Žirmūnų mikrorajono šunimi. Vilniaus m. šunų mylėtojų draugijos pirmininkė Livija Zizevskė pasidžiaugė, kad aktyviai su šunimis konkurse dalyvavo ne tik vaikai, kas dažniausiai įprasta, bet daug ir garbingo amžiaus žmonių. Šou programoje šunys turėjo, kaip ir kiekvienoje parodoje, eiti ringu, teisėja visus apžiūrėjo, tuomet keturkojai draugai demonstravo, kokias komandas geriausiai moka: vieni parodė savo puikiai išlavintus prašymo įgūdžius, kiti bendrojo paklusnumo komandas, vienas šuniukas netgi laipiojo savo šeimininko nugara ir „kuždėjo į ausį“. Po tokios smagios programos buvo atrinkti penki finanlininkai, kurie rungėsi dėl pirmosios vietos.

Veronika su savo numylėtiniais.

Veronika su savo numylėtiniais.

Trečiąją vietą užėmė ponios Alės augintiniai: Čarlis ir Džeta. Abu šuniukai priglausti iš gatvės. Čarliui dvylika, o Džetai keturi su puse metų. Antrąją vietą užėmė žavi Jorkšyro terjerė Nika, kurią ringe vedė senjorų pora. Jos šeimininkė Nijolė pasakojo, kad tai pirmas jų šuo, abu su vyru jau seniai svajojo kada nors įsigyti Jorkšyriukę ir štai jų augintinė tapo Žirmūnų rajono vice mis. Garbingą pirmąją vietą iškojo ponios Adelaidos šuo. Tai taip pat iš gatvės priglaustas šuo, tačiau jų istorija nepaprasta. Kaip pasakojo ponia Adelaida, žvarbią žiemos dieną ji ir dar grupelė žmonių laukė viešojo transporto sustojime, kai prie jos priėjo drebantis ir sušalęs šuniukas. Iki tol ji nebuvo laikius jokio šuns, dar ir šiandien niekaip negali suprasti, kodėl mažas šunytis pasirinko būtent ją iš daugybės žmonių. Šiandien jos augintiniui jau penkeri, kai jį priglaudė jam tebuvo šeši mėnesiai. Šuo pats išmoko saugoti ir nešioti šeimininkės daiktus, ką pademonstravo ir ringe. - „Jaunystėje užsiėmiau sportu: žaidžiau šachmatais, šaudžiau. Bet nugalėtojo taurę gyvenime savo rankose laikau pirmą kartą“ - neslėpė susijaudinimo Adelaida.

Visi ringo dalyviai išėjo apdovanoti Mera Dog gėrybėmis, o nugalėtojai gavo ir taures bei rozetes, liudijančias jų pergales. Tačiau šventėje dalyvavo ne tik šunys. Trys mergaitės į šventę atsinešė degutį, kurį po šunų ringo apdovanojo Vilniaus miesto šunų mylėtojų bendrijos pirmininkė Livija Zizevskė.

Palikite komentarą
Komentare turi būti ne mažiau kaip 150 ženklų ir ne daugiau kaip 1000 ženklų.
Apsaugos kodas