Šunų mylėtojams ir profesionalams

Bimas.lt logo

Paieška:

Šuns elgsenos vyraujančios reakcijos nustatymas

2012-05-13
Autorius Karolis Masilionis

Savo protėvių instinktus šunys paveldi, bet jų intensyvumas ir forma priklauso nuo organizmo būklės ir aplinkos sąlygų.

Vyraujančios reakcijos nustatymas

Gyvenimo patirtis papildo instinktus daugeliu sąlyginių refleksų, todėl suaugusiam šuniui susidaro sudėtingos reakcijos (atsakomieji reiškiniai). Pagrindinės yra šios sudėtingos reakcijos: maisto, gynybinė, orientacinė ir lytinė.

Alkanam šuniui pasireiškia maisto reakcija. Ji susijusi su maisto ieškojimu ir suėdimu. Tuo pat metu atsiranda refleksai, susiję su maistu (maisto užvaldymas, atkandimas, rijimas, seilių išsiskyrimas ir kt.).

Gynybinė reakcija suteikia galimybę šuniui išvengti pavojų. Ji yra dviejų formų – aktyvi ir pasyvi.

Orientacinė reakcija atsiranda veikiant šunį naujais dirgikliais. Orientaciniai refleksai tiriamaisiais, arba refleksais „kas tai yra?“. Šuo apuosto daiktus, įsiklauso į garsą. Šis įgimtas refleksas vėliau tampa sudėtingesniu, ir šuo jo pagalba ne tik susipažįsta su nauja aplinka ar naujais dirgikliais, bet gali atlikti ir sudėtingesnius veiksmus, pavyzdžiui, rasti pasislėpusį šeimininką ir kt.

Orientaciniai refleksai pereina į kitus refleksus. Jei veikiant orientaciniam refleksui paaiškės, jog naujasis dirgiklis skatina ginamąjį refleksą, šuo puls jį arba bėgs nuo jo, t.y. orientacinis refleksas pasikeis gynybiniu.

Jei veikiant orientaciniam refleksui šuo užuos maisto kvapą, šis refleksas pereis į maisto refleksą.

Lytinė reakcija lemia dauginimosi procesą. Lytiniai ir tėviški refleksai atsiranda veikiant vidiniams dirgikliams kartu su išoriniais. Šuns dresavimui teigiamos reikšmės jie neturi, netgi trukdo, slopindami kitus refleksus (esant šunų dresavimo aikštelėje rujojančiai kalei, visi patinai sekioja ją ir bando dergti, nenoriai paklūsta savo šeimininkams).

Priklausomai nuo paveldėjimo ypatybių, organizmo fiziologinės būklės ir gyvenimo sąlygų, pagrindinės sudėtingos elgsenos reakcijos šunims būna įvairių laipsnių. Reakcija į specialius dirgiklius, pasireiškianti palyginti pastoviai ir stipresnius laipsniu, vadinama vyraujančia reakcija. Kai kada kelios pagrindinės reakcijos būna vienodo stiprumo. Tokiu atveju jos vadinamos mišriomis vyraujančiomis reakcijomis. Pvz., yra piktų ir kartu bailių šunų, kurių aktyvus gynybinis ir maisto orientacinis ir pasyvus gyvybinis refleksai būna vienodo stiprumo.

Norint nustatyti, kokia yra šuns vyraujanti reakcija, jis paveikiamas įvairiais dirgikliais. Šuo paliekamas nepažįstamoje aplinkoje (orientacinis reakcijos dirgiklis) su netoliese įrengta slėptuve. Bandymus reiktų surengti ryte, kol šuo nešertas, arba praėjus 4 valandoms po šėrimo. Bandymuose dalyvauja du šuniui nepažįstami dresuotojo padėjėjai, instruktorius (treneris) dresuotojas ir šuns šeimininkas (dresuotojas).

Iš pradžių bandymo dalyviai slepiasi slėptuvėje ir stebi pririšto šuns elgseną naujoje aplinkoje, nuėjus šeimininkui (šuo privalo būti pripratintas būti pririštas, nes kitokiu atveju jis norės nusitraukti ir neparodys savo tikros reakcijos į aplinką ir dirgiklius). Po to vienas šuns dresuotojo padėjėjas sukelia triukšmą, po kurio laiko išeina iš slėptuvės, ramiai praeina pro šalį 5-6 metrų atstumu ir pasislepia. Šio veiksmo tikslas yra išsiaiškinti, kaip šuo reaguoja į ramiai praeinantį nepažįstamą žmogų. Kai tik pirmas padėjėjas pasislepia, iš priešingos pusės pasirodo antras padėjėjas su rimbu rankoje, greitai eina prie šuns, aktyviai jį puola ir po to pasislepia. Tada išeina šeimininkas, padeda šuniui indą su labiausiai mėgstamu pašaru ir vėl pasislepia. Kai tik šuo pradeda ėsti, iš slėptuvės išeina padėjėjas su rimbu puola šunį, kelis kartus bando atimti iš jo indą su pašaru, po to vėl grįžta į slėptuvę. Tuo baigiasi vyraujančios reakcijos išsiaiškinimo eksperimentas.

Stebint, kaip šuo reaguoja į naują, nepažįstamą aplinką, į pašarą, padėjėjų veiksmus, daromos išvados kokia reakcija vyraujanti tai yra kokie refleksai aktyviau pasireiškia.

Šuo turintis vyraujančią aktyvią gynybinę reakciją, greitai reaguoja į visus aplinkos pasikeitimus. Pasirodžius padėjėjui, orientacinė reakcija keičiasi gynybine, šuo veržiasi į padėjėjo pusę, loja, stengiasi užpulti. Dar aktyviau šuo elgiasi pasirodžius antrajam padėjėjui. Kai šuo pradeda ėsti ir jį erzina padėjėjas, šuo tuoj nustoja ėdęs, stengiasi sugriebti už arčiausiai esamos vietos ir prie pašaro iškart negrįžta.

Šuo, turintis vyraujančią pasyvią gynybinę reakciją, naujoje aplinkoje bailiai dairosi į šalis, pasirodžius padėjėjui, stengiasi pabėgti. Kai jį erzina, bėga į priešingą pusę arba prisispaudžia prie žemės. Pašarą protarpiais ėda arba visai jo neliečia.

Šuo, turintis vyraujančią maisto (pašaro) reakciją, priėjus padėjėjui glaudžiasi, kai jį erzina bando kąsti. Pašarą ėda godžiai ir į padėjėjo veiksmus tuo metu nereaguoja.

Šuo, turintis vyraujančią orientacinę reakciją, įsiklauso, apuosto žemę, apsidairo į šalis. Padėjėjui artinantis prie šuns, veržiasi pirmyn, apuosto jį ir glaudžiasi. Pašarą ėda ne iš karto. Kai jį erzina, gynybinės reakcijos nerodo. Kaip vyraujanti, orientacinė reakcija pasitaiko labai retai.

Esant aktyviai gynybinei reakcijai kartu su maisto reakcija, vienodai ryškūs gynybiniai ir maisto (pašaro) refleksai. Kai prie šuns artinasi padėjėjas, šuo aktyviai jį puola ir tuo pačiu metu stengiasi ėsti.

Dresuotojas privalo mokėti panaudoti kiekvieną šuns reakciją, ypač vyraujančią. Tai labai svarbu parenkant šuniui specialios dresuotės tarnybą. Šuo turintis vyraujančią orientacinę reakciją, sunkiai sukurs sąlyginius refleksus bet kokioje tarnyboje. Vienintelė galima sargybos tarnyba, kur, būdamas greta piktų šunų, pamėgdžiojimo metodo dėka, gali pulti kartu su kitais šunimis. Taip pat ir šunys su vyraujančia pasyvia gynybine reakcija, greta piktų šunų gali kartu loti ir gąsdinti praeivius. Šuo turintis vyraujančią maisto reakciją, negali dirbti pėdsekiu, nes radęs auką ar primėtyto pašaro tuoj paliks darbą ir ims ėsti. Šuo turintis vyraujančią aktyvią gynybinę reakciją gali išmokti ir gerai dirbti daugelyje tarnybų: pasienio apsaugos, sargybos, paieškos ir t.t.