Išvedant bulterjerus, nuožmiausius kovinius šunis, buldogo jėga buvo suderinta su terjero atkaklumu. Džeimso Hinkso pamėgti baltieji bulterjerai tapo ir tebėra madingais namų šunimis. Atrinkinėdamas baltus šunis, Hinksas nenorom padidino paveldimo kurtumo, chroniškų odos uždegimų ir širdies ligų riziką. Spalvoti bulterjerai kur kas rečiau serga šiomis ligomis, nors pasitaiko paveldimas inkstų nepakankamumas, kurio pasekmės būna liūdnos. Šiaip jau bulterjerai nelabai linkę kandžiotis ir su žmonėmis elgiasi gražiai, bet kartą įkandęs gali labai sužaloti, nes savo aukos lengvai nepaleidžia.

Nors iš pirmo įspūdžio bulterjeras atrodo niršus, bet iš tiesų tai švelnus šuo. Jam galima visiškai patikėti žaisti su mažais vaikais. Ypač kalės gali vartytis kartu su jais ir net būti paimtos į glėbį. Tačiau, jei bulterjerą užkabins kitas šuo, tai jis kovos iki galo ir niekada nepasiduos. Bulterjeras puikus sargas. Sakoma, kad svetimą žmogų jis įsileis, bet išeiti jam tikrai nepavyks. Ir, nors šį šunį gražiu nepavadinsi, bet kitomis savybėmis jis tai puikiai kompensuoja.

Istorija

Bulterjerus išvedė Džeimsas Hinksas iš Birmingamo (Didžiojoje Britanijoje), sukryžminęs buldogus su dabar jau išnykusiais anglų baltaisiais terjerais ir dalmatinu. Anglų baltieji terjerai buvo naudojami bulių pjudymui pramogai. Šios veislės šunys stebindavo žiūrovus šunų pjautynėse ir parodose. 1835 metais Anglijos parlamentas šią pramogą uždraudė. Grupė entuziastų nutarė išsaugoti šią veislę ją šiek tiek pagerinant. Taip Džeimsui Hinksui pavyko išvesti bulterjero veislę išsaugant anglų baltųjų terjerų jėgą ir nepalaužiamą atkaklumą. Veisėjui labiausiai patiko balti šunys. Po Antrojo Pasaulinio karo atsirado ir kitų atspalvių bulterjerai. 1963 metais veislė užregistruoti FCI.

Charakterio savybės

Bulterjeras – kresnas, raumeningas, judrus, originalios išvaizdos šuo, tinkantis apsaugai ir medžioklei. Juda lengvai ir laisvai. Labai savarankiški, pasitikintys savimi, ramūs, narsūs, vikrūs, ištvermingi, pakenčiantys skausmą, o kaudamiesi su kitais šunimis net nepaiso žaizdų. Dažnai įveikia didesnį už save šunį. Nuo mažens tinkamai auklėjami tampa paklusnūs ir ištikimi, o prastai auklėjami dažnai būna užsispyrę, nevaldomi, net pavojingi šeimos nariams ir šeimininkui. Jie pirmi nepuola, bet su savo ar šeimininko užpuoliku kaunasi žūtbūtinai. Neišrankūs maistui, atsparūs ligoms, kompaktiški, neužima daug vietos nei bute, nei kelionėje. Bet kokiu oru gerai jaučiasi lauke, tinkami laikyti ir mieste, ir kaimo sodybose.

Išvaizda

Kailio spalva balta (galimos dėmės tik ant galvos), palvo atspalvio, tigriškas ir trispalvis, žiemą gali būti su pavilne.

Aukštis ties ketera gali būti įvairus. Svarbiausia, kad šuns kūnas standartinių proporcijų. Kūno masė 32 kg arba net perpus mažesnė.

Galva ovali, ilgoko kiaušinio pavidalo, be įdubimų. Kakta plokštoka, pakaktys nežymus, o kakta su nosies nugarėle sudaro beveik ištisinį puslankį. Snukis ilgesnis už galvos smegeninę dalį, platus ties paakiais, siaurėjantis į apačią. Apatinis žandikaulis stambus, lūpos prigludusios. Viršutinė snukio linija kumpoka, nosies veidrodėlis juodas, pakrypęs žemyn su plačiomis šnervėmis. Akys mažos, įkypos, beveik trikampės, tamsios spalvos. Šuns žvilgsnis skvarbus. Ausys mažos, plonos, stačios, arti viena kitos. Dantys balti, tvirti, kartais trūksta pirmojo arba ketvirtojo prieškrūmio. Sankanda žirkliška, tačiau gali būti ir repliška. Kaklas ilgas, be raukšlių, plonėja galvos link. Sprandas iškilus, raumeningas. Krūtinė plati, apatinė dalis žemiau alkūnio. Ketera ryški. Nugara trumpoka, tvirta, raumeninga. Juosmuo iškilus. Pečiai gana stambūs, raumeningi, mentės plačios, plokščios, prigludusios prie krūtinės ląstos. Priekinės kojos tiesios, tvirtos, jų ilgis turėtų atitikti suaugusio šuns krūtinės plotį. Užpakalinės kojos iš užpakalio atrodo tiesios.

Priežiūra

Bulterjeras – stiprus šuo su besiliejančia per kraštus energija. Jo negalima pasmerkti ištisai būti uždarytam kambaryje ar tik trumpam išvestam pasivaikščioti.

Kailis nereikalauja didelės priežiūros, pakanka kasdien pavalyti specialiu šepečiu.

Šie ištvermingi šunys sveikata nesiskundžia. Vis tik, kartais pasitaiko klausos sutrikimų.