Rusijoje nuo seno su kurtais medžiojami vilkai, kiškiai, lapės. Šie šunys buvo išvesti rusų didikų veislynuose, kryžminant įvairias kurtų veisles su vietiniais medžiokliniais šunimis. Pirmą kartą kurtas aprašytas 1888 m. D. Britanijoje ir kitose šalyse jie daugiausia auginami kaip dekoratyviniai šunys.

Kadaise rusų aristokratai pramogaudavo stebėdami vilkų persekiojimą. Dirbdami poromis šunys pavydavo vilką, čiupdavo jį už sprando ir prispausdavo prie žemės.

Rusų ilgaplaukius kurtus laikė tokios istorinės asmenybės kaip Ivanas Rūstusis, Petras I-asis, Nikolajus II-asis; poetai Puškinas ir Turgenevas.

Istorija

Rusų ilgaplaukiai kurtai, dar kitaip vadinami Borzaja, minimi XI-to amžiaus prancūzų kronikose, kai Kijevo kunigaikščio dukra Ana Jaroslavna atvyko į Prancūzija lydima trijų šios veislės šunų.

Šie šunys nuo seno buvo laikomi carų dvaruose. Pagrindinė jų paskirtis – vilkų medžioklė. XV-XVI amžiuje juos kryžmino su aviganiais. Tačiau pats rusų ilgaplaukis kurtas kildinamas iš saliukio, greihaundo ir rytų totorių kurto.

Beveik šimtmetį buvo veisiami už Rusijos ribų vien kaip šeimininkų numylėtiniai. Praradę medžiklės polinkius ir gebėjimus, jie tapo švelnūs ir nuolankūs, džiuginantys bet kokio amžiaus šeimininkus.

Savybės

Tai medžioklinių šunų veislė. Ramus, bet pamatęs žvėrį susijaudina, turi stiprų medžioklės instinktą. Bėga neskubia risčia, žvėrį persekioja dideliais ir plačiais šuoliais.

Rusų ilgaplaukiai kurtai yra nuostabūs, geranoriški ir gero charakterio šunys. Šiek tiek uždari. Reikia įvertinti, kad jie iš prigimties yra medžiokliniai šunys, todėl į ilgesnius bendravimus su vaikais vargu bau ar leisis.

Išvaizda

Kailis baltas, įvairių atspalvių palvas (rausvai, pilkai, sidabriškai palvas), palvas su tamsiomis dėmėmis, dvylas (tamsiai rausvas), pilkas (nuo pelenų spalvos iki gelsvai pilkos), keršas (rudas arba pilkas su tamsiomis juostomis), rausvas, juodas, gali būti ir margas. Tamsiaplaukio šuns snukis paprastai būna juosvas. Gali būti su įrūdžiu.

Šios veislės šuo yra aukšto ūgio, siauro kūno, proporcingo sudėjimo, grakščių judesių, stamantrios, tvirtos konstitucijos, elegantiškos išvaizdos. Patino aukštis ties gogu 75 – 86 cm, kalės – 68 – 78 cm. Ties strėnomis patino aukštis toks pat arba kiek mažesnis už aukštį ties gogu, kalės toks pat. Patino stoto indeksas ~ 102, kalės – ~ 105.

Galva ilga ir siaura, labai standi. Pakaktys vos pastebimas, snukis tokio pat ilgumo kaip ir kaukolės smegeninė dalis arba 0.5 – 1 cm ilgesnis. Iš šono galvos viršaus linija atrodo truputį išlinkusi į viršų. Kaukolės smegeninė dalis siaura, ovali, kakta plokščia. Pakaušio gumburas gerai matomas. Snukis standus, ilgas, tiesus, tik ties nosies veidrodėliu yra kuprelė. Nosies veidrodėlis juodas, kyšo virš apatinio žandikaulio. Lūpos plonos, prigludusios prie žandikaulių. Antakių lankai neryškūs. Akys didelės, ovalios, tamsiai rudos arba rudos, vokų kraštai tamsūs. Ausys mažos, plonos, labai judrios, smailios, apaugusios trumpais plaukais, arti viena kitos, prigludusios prie galvos. Kai šuo susijaudina ausys pakyla, o jų galai nukara į šonus arba į priekį. Kartais viena arba abi ausys pakyla stačiai (kaip žirgo). Dantys balti, stambūs, be tarpų. Sankanda žirkliška.

Kaklas tokio pat ilgumo kaip galva arba kiek ilgesnis, šiek tiek išlinkęs, standus, raumeningas, iš šonų ovaliai suspaustas, vidutiniškai pasviras (su nugaros linija sudaro 45 – 50o kampą). Krūtinė siauro ovalo pavidalo, neplati (siauresnė už strėnas), siekia alkūnės sąnarį. Nugara plati, raumeninga iškila, su juosmeniu sudaro išlinkusią liniją, ypač patinų. Juosmuo raumeningas, iškilas. Strėnos ilgos, plačios, raumeningos, kiek nuožulnios. Pilvas nuo pat krūtinės labai įtrauktas.

Priekinės kojos tiesios ir lygiagrečios, standžios, raumeningos, alkūnės atgręžtos atgal arba kiek pasisukusios į šoną. Mentė su petikauliu sudaro ~ 110° kampą. Dilbiai ilgi, standūs, tvirti, iš priekio atrodo siauri, iš šono – platūs. Kojų ilgis nuo alkūnių iki žemės lygus pusei šuns aukščio ties gogu. Plaštakos kiek pasviros. Užpakalinės kojos tiesios ir lygiagrečios, standžios, raumeningos, laikomos plačiau už priekines, ramiai stovinčio šuns truputį palinkusios atgal. Sąnarių kampai ryškūs. Slėsnos trumpos, tiesios. Šlaunys raumeningos. Letenos standžios, siauros (kaip kiškio) arba ovalios, pirštai sugniaužti, nagai siekia žemę.

Uodega kardiška arba pjautuviška, plona, ilga. Kai šuo ramus, uodega nuleista, kai eina arba bėga – ją pakelia ne aukščiau nugaros. Oda plona, elastinga, be raukšlių. Raumenys ilgi, tvirti.

Plaukai purūs, banguoti arba garbanoti. Galvos, ausų ir kojų plaukai labai trumpi, gludūs, nugaros – ilgi, banguoti, šlaunų ir šonų – trumpesni ir gali būti garbanoti. Ilgesni kaklo, krūtinės apačios ir pilvo, priekinių kojų užpakalinės dalies ir šlaunų plaukai. Uodega labai ilga (pageidautina kuo ilgesnė), jos apačioje yra nuokara, ant uodegos pagrindo – garbanos. Pavilnė neryški.

Priežiūra

Rusų ilgaplaukiai kurtai yra medžiokliniai šunys, todėl jiems reikia labai daug bėgioti. Geriau, kad jie išsibėgiotų ten, kur nėra gyvūnų, kad prabudę medžiotojo instinktai nepridarytų bėdų.

Šuns kailis ilgas ir reikalauja priežiūros. Jį reikia prižiūrėti taip kaip ir visų ilgaplaukių šunų – gerai iššukuoti.