Prieš gerą šimtmetį Vokietijoje išvesti padūkę ir savimi pasitikintys bokseriai – sėkmingo veisimo, skiriant daug dėmesio eksterjerui, rezultatas. Šiandien skirtingose šalyse yra įvairaus dydžio bokserių, bet visi jie judrūs, stiprūs ir linksmi. Daugeliu atžvilgių jie nepaprastai tinka gyventi šeimoje, nors kartais netyčiom sukelia sumaištį, mat visą gyvenimą elgiasi kaip jauni šunyčiai, labai greitai reaguoja į dirgiklius, be to, yra palyginti stambūs. Raumeningas, bauginančios išvaizdos bokseris – puikus namų sargas, nors tuo pat metu su vaikais elgiasi kaip švelnus ėriukas.

Istorija

Pirmieji bokserių protėviai – senieji bulenbaizeriai – Vokietijoje ir Nyderlanduose dalyvaudavo šernų ir elnių medžioklėse. Šiuolaikinio bokserio protėviai buvo naudojami meškų, vilkų, šernų medžioklei ir buvo išvesti kryžminant Dancigo ir Brabanto bulenbaizerius su kitais Bavarijos bei užsienio šunimis. Jų atvaizdai yra išlikę senosiose graviūrose. Šie šunys buvo kresni, stiprūs, kantriai kentė skausmą. Jie buvo itin nuožmūs kautynėse su buliais, lokiais ir tarpusavio dvikovose. Dabartinė veislė susiklostė 19 amžiaus antrojoje pusėje. Dabartiniai bokseriai elegantiškesni už protėvius, bet tokie pat narsūs ir stiprūs. Atskira veislė bokseriai buvo pripažinta 1925, o FCI – 1961 metais.

Charakterio savybės

Dabartinis bokseris meilus, prieraišus, ištikimas ir draugiškas šeimininkui bei jo šeimos nariams. Jis sargus, patikimas ir drąsus, kautynėse grėsmingas. Jis gerai dresuojamas, nereiklus gyvenimo sąlygoms, švarus laikant bute. Geras sargas ir puikus palydovas.

Išvaizda

Šios veislės šuo vidutinio ūgio, kvadratiško stoto – ūgis ties ketera lygus liemens ilgiui, tvirtų kaulų. Raumenys stiprūs ir iškilūs. Galva panaši į bokso pirštinę. Kakta iškiloka, be raukšlių, kurios susimeta tik šuniui suklusus. Pakaušio gumburas nežymus. Pakaktys ryškus. Snukis platus ir tvirtas, abiejose jo pusėse yra raukšlių. Apatinis žandikaulis labiau atsikišęs už viršutinį ir vos riestas. Sankanda buldogiška. Stora viršutinė lūpa uždengia tarpą, atsiradusį dėl nevienodo žandikaulio ilgio. Pageidautina, kad priekinė snukio plokštuma būtų kuo didesnė beveik kvadratiška, o tarp jos ir nosies nugarėlės susidarytų bukas kampas. Skruostikauliai tvirti, neišsišovę, gražiu lanku juosia galvą snukio link. Nosis plati, riestoka, jos nugarėlės ir kaktos ilgio santykis 1:2. Akys tamsios, žvelgia protingai ir gyvai, tarpuakyje nežymi vagelė. Ausys išaugusios aukštai, trumpinamos, visada stačios, ausies kaušelis neplatus. Šonkauliai neišsišovę. Juosmuo trumpas. Nugara tiesi, plati, trumpa ir raumeninga. Letenos mažos, pirštai suspausti.

Kailis būna visų spalvų rusvas (nuo tamsiai rusvos iki palvos) ir dryžuotas (vad. tigrinis). Ant snukio būna tamsi kaukė. Gali būti baltų kailio lopų, bet ne daugiau kaip 1/3 viso kailio ploto.

Priežiūra

Bokseriams reikia daug judėti, todėl kasdien reikia leisti pabėgioti be pavadėlio. Kiekvieną dieną kailį šukuojant šepečiu jis tik dar labiau blizgės.