Plaukai šunį apsaugo nuo išorinių poveikių ir padeda palaikyti normalią, pastovią kūno temperatūrą. Plaukų dangą sudaro plaukas ir poplaukis. Poplaukis susideda iš tankių, plonų, lyg šilkinių plaukų. Šunims, prisitaikiusiems gyventi šaltomis sąlygomis, auga daug tankesnis ir ilgesnis poplaukis. Šunys, gyvenantys šiltose patalpose ar pietų kraštuose, poplaukio dažnai visai neturi. Po visą šuns kūną plaukai pasiskirsto įvairiai. Yra lygiai dengiančių ir ilgesnių kai storesnis plaukų, augančių ant kaklo, nugarkaulio šlaunų (ilgaplaukių veislių šunims karčiai ant kaklo, keteros, „kelnės“ ant galūnių ir puošmenos plaukai apatinėje uodegos dalyje). Trumpaplaukiai šunys ilgų gaurų paprastai neturi, arba jie auga siaura juosta viršutinėje kaklo dalyje ir išilgai nugaros. Išsiskiria plaukai, augantys virš akių, ant viršutinės lūpos ir po smakru (barzda). Plaukų forma ir ilgis būna įvairūs, būdingi tam tikroms veislėms. Pasitaiko tiesūs, lenkti (su palaipsniu išlinkimu į vieną pusę), banguojantys (pakrypę nuo ašies į abi puses), susisukę žiedo arba spiralės forma (sudarantys žiedus ar spirales).
Šuns plaukų keitimasis
Šunų, gyvenančių lauke, ypač tuose rajonuose, kur šaltos žiemos, plaukai keičiasi du kartus per metus. Rudenį prieš šalčius išauga tankus poplaukis, kuris pavasarį iššukuojamas. Šunų, gyvenančių šiltuose kraštuose ir kambaryje, plaukai slenka (keičiasi) ne taip intensyviai ir ištisus metus.
Plaukų spalva. Šuns kailio plaukai gali būti vienos, dviejų ar daugiau spalvų. Vienspalvis kailis pagal spalvą vadinamas juodu, baltu, pilku, geltonu ir t.t. Jei plaukų danga yra įvairių spalvų, toks kailis vadinamas sudėtingu ir nurodomas spalvų piešinys, pvz., juodas su šviesiomis galūnėmis, baltakojis ir t.t. Dažnai vienspalviai šunys turi baltą dėmę tam tikrose vietose, pvz., ant krūtinės, kaklo, letenų, snukio, uodegos gale ir t.t.
Aprašant šunis, ypač užpildant jų kilmės dokumentus, nurodoma tiksli kailio spalva.
Balta kailio spalva – plaukų danga neturi pigmento, bet kai kuriose kūno dalyse yra pigmentuotų vietų: juodas arba rudas nosies veidrodėlis, blakstienos ir lūpų kraštai, vaivorykštės spalvų akies rainelė. Albinosų šunų neturi būti.
Juoda kailio spalva pasitaiko retokai, dažniau būna su baltomis dėmėmis, kartais labai mažomis arba su rudomis ir pilkomis dėmėmis.
Rausvai geltonos spalvos kailis skiriasi atspalviais: rudai gelsvas, rausvai gelsvas su tamsiais plaukais ant galvos, kaklo, nugaros ir viršutinės uodegos dalies. Rausvai gelsvas su šviesesniais atspalviais ties gerklomis, krūtim, ant šonų ir galūnių.
Rausvai gelsvą šunį dažnai vadina geltonu.
Aukso atspalvio rausvai geltonas su rausvais plaukų galais, vienodo tono ant viso kūno kailis dažniausiai būna skiriamas su tamsia, kai kada net juoda, snukio kauke.
Pilkas, šiaudų atspalvio (primenantis smėlio spalvą) kailis taip pat būna įvairių atspalvių. Šios spalvos šuns kojos, krūtinė ir apatinė uodegos dalis beveik balti, o snukis tamsus, kai kada net juodas.
Rudas kailis būna įvairių atspalvių – nuo grynai rudo iki rudo su juodu.
Kartais šuns kailis būna dvispalvis. Pagrindinė spalva – ruda, juoda, palva, pilka – lyg apdengia šunį gūnia. Pvz., juodi plaukai, pradedant galva, dengia viršunosę (tarpuakį), kaktą, ausis, kaklą, nugarą, pečius, šlaunis ir viršutinę uodegos pusę. Atitinkamai apatinė galvos dalis, apatinis žandikaulis, skruostai, gerklų sritis, krūtinė, pilvas, kojos ir apatinė uodegos pusė būna šviesaus atspalvio. „Gūnios“ atspalvis pasirodo galutinai pasikeitus šuniuko plaukams (pūkui). Šuniukai gimsta tamsesni, tik augant šviesėja galvos, lūpų šonų plaukai.
Tamsus su šviesiomis galūnėmis šuo gali turėti skirtingą pagrindinį toną – juodą, rudą, pilką. Skiriasi tik šviesios rausvos dėmės. Toks dėmėtas kailis gali dengti priekines kojas iki plaštakų ir užpakalines kojas iš priekio iki kulno sąnario, visą vidinę kojų pusę, uodegos apatinę dalį ties jos pagrindu ir analinę angą.
Atskirais plotais pilkas kailis būna tada, kai plaukas šviesus, skirtingų atspalvių. Tokio pilko šuns kailis turi šviesų pagrindą, o atspalviai išsidėstę tokia tvarka: juodas, šviesus, gelsvas. Tikroji spalva išryškėja pakeitus pūkus.
Šviesiai pilki šuniukai turi tamsią juostą išilgai nugaros. Be atskirais plotais pilko kailio, yra ir atskirais plotais rausvai gelsvo atspalvio kailis.
Tigrinio atspalvio kailis – tai geltoname, rudai-juodame, palvame ar pilkame fone išsidėsčiusios skersinės juostos, primenančios tigro kailį. Taisyklingas tigro kailio fonas paprastai būna auksinis arba šviesiai rudas, o jame išsidėstę ryškūs, susijungiantys ant nugaros ir krūtinės žiedai, dingstantys slėpsnos (kirkšnies) dalyje. Tokie žiedai turi būti ir ant kojų, uodegos.
Nukrypimu laikoma, jei fonas neryškus, o juostos silpnos ar nesusijusios į žiedus. Daugelis tigrinės spalvos šunų turi tamsią snukio kaukę. Kartais tigrinis kailis būna ir baltai dėmėtas.
Keršas šuns kailis būna tada, kai pagrindinė spalva tamsi (juoda, rusva, gelsva, pilka ir t.t.), o ant galvos, kaklo, krūtinės, galūnių ir uodegos galo pasitaiko baltų lopinėlių.
Dėmėtas kailis – balta spalva su tamsiomis dėmėmis (juodomis, rausvai geltonomis, pilkomis), išsidėsčiusiomis apie akis, ant ausų, liemens ir uodegos pagrindo.
Marmurinis kailis – pagrindinis fonas grynai baltas, su juodomis, netaisyklingai išsidėsčiusiomis po visą kūną, dėmėmis. Gali pasitaikyti mažų, pilkų ar rudų dėmelių.
Mėlynas kailis – pagrindinis fonas grynai plieno atspalvio, be juodų ir gelsvų tonų. Gali būti baltų dėmių.