Energingas Džeko Raselo terjeras – nepaprastai aktyvus raumenų kamuoliukas. Šių mieste ir užmiestyje populiarių šunų pasitaiko besikandžiojančių ir agresyviai puolančių viską, kas juda (net žmones), tačiau dažniausiai jie būna smagūs ir netgi labai meilūs ne tik savo šeimai, bet ir svetimiesiems. Daugiausia keliavęs Džeko Raselo terjeras – tai sero Ranulfo Fineso šuo Botis, kuris XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje savo šeimininką lydėjo į Šiaurės ir Pietų ašigalius. Kadangi iš Antarktidos buvo išgabenti visi šunys ir daugiau ten nebeįleidžiami, tai vargu ar kam pavyks pakartoti Bočio žaidimus su kamuoliu Žemės rutulio viršuje ir apačioje.

Istorija

Veislė, beveik tapati pastoriau Raselo terjerui (arba Parsono Raselo terjerui (agl. parson – kunigas)), tik trumpesnėmis kojomis ir įvairesnės išvaizdos, – be galo populiari Didžiojoje Britanijoje. Išvesti medžioklei ir žiurkių gaudymui, šunys iki šiol neprarado žudymo inkstinkto.

Džekas Raselas – ne vienintelis šventikas, domėjęsis kinologija. Jis norėjo išvesti idealaus terjero veislės šunį – nei labai mažą, nei labai didelį, kuris laisvai galėtų sudoroti lapę ir neatsiliktų nuo pulko žvėris persekiojusių skalikų. Manoma, kad Džekas Raselas panaudojo žemaūgius terjerus, tačiau kitos veislės, panaudotos išvedant šį terjerą, taip ir liko paslaptis. Gali būti, kad išvedant šiuos drąsius medžiotojus ir žiurkių gaudytojus, į kai kurių terjerų kraują buvo įlieta bulterjerų ir kišeninių biglių kraujo.

Kadangi veislės gerbėjai ilgokai manė, kad šios veislės šuneliai turi būti tik darbiniai, kad eksterjeras nėra labai svarbus, todėl užtruko veislės registracija. Vis dėlto 1991 m. ji buvo užregistruota Kennel klube, o 2000 m. FCI.

Charakterio savybės

Šie šunys yra pastovaus charakterio. Mažai loja. Tačiau yra labai judrūs, tikri avantiūristai. Žmonėms yra švelnūs ir meilūs. Džeko Raselo terjerai drąsūs, protingi ir reikalujantys su jais daug žaisti ir judėti. Savo ekscentrišku elgesiu išsikovoja aplinkinių meilę ir dėmesį.

Išvaizda

Džeko Raselo terjeras vienas iš smulkiausių terjerų, skirtų lapių medžioklei. Palyginti nedidelis ūgis leidžia jam laisvai patekti į lapės urvą. Šunelio liemuo truputį ilgesnis nei ūgis ties ketera. Žmogus be jokio vargo gali abiem rankomis apimti šunelį. Jo kojos ganėtinai ilgos, kad galėtų greitai bėgti nelygia vietove. Galva proporcinga liemeniui. Skruostai plokšti ir raumeningi. Snukis tvirtas, su stipriais žandikauliais. Akys gilios, migdoliškos, tamsios; žvilgsnis dėmesingas ir protingas. Ausys V raidės formos. Ausų galiukai prigludę prie galvos. Kaklas ganėtinai ilgas (šuo, nesulenkdamas priekinių kojų, gali sugriebti žvėrį). Kadangi šuneliui reikia daug ir greitai bėgioti, tai krūtinės ląsta yra gili ir didelės apimties. Nugara ganėtinai ilga. Juosmuo trumpas. Pilvas truputį įtrauktas. Oda prigludusi. Uodega išaugusi aukštai, proporcinga liemeniui, neilga, galima suimti už jos traukiant šunį iš urvo. Šunelis uodegą laiko horizontaliai arba truputį užlinkusią ant nugaros. Priekinės kojos tiesios, tvirtos, stiprių kaulų. Letenos apvalokos, nedidelės. Džeko Raselo terjero plaukų danga gali būti trejopa, bet visų tipų dangos plaukai turi būti kieti ir gerai saugoti šunį blogu oru. Plaukų danga turi būti vienoda ant viso kūno. Šuns kailio pagrindinė spalva – balta, visiškai balta, balta su juodomis ar gelsvai rydomis dėmėmis.

Priežiūra

Džeko Raselo terjeras ypatingos priežiūros nereikalauja. Kailio priežiūra taip pat nesudėtinga, pakanka kartais pašukuoti. Laikyti galima lauke apšiltintoje būdoje, bet, be jokios abejonės, kambaryje jis jaučiasi kur kas geriau.