Elegantiška ilgaplaukių kolių išvaizda pirmiausia patraukė veisėjų, o paskui ir kitų žmonių dėmesį. Veislė pasidarė populiaresnė, kai kolį įsigijo karalienė Viktorija, tačiau tikrasis populiarumas ir tarptautinis pripažinimas atėjo Holivude pastačius filmus apie Lesę. (Beje, kalaitę Lesę „vaidino“ patinas Ledis.) Veislės parodiniai pasiekimai nustelbė pradinę bandganio paskirtį. Tai puikus, lengvai dresuojamas namų šuo. Labai ištvermingas ir ištikimas. Kolis nekelia grėsmės vaikams ir uoliai juos saugo, be to, gerai sargsti namus. Ilgus plaukus reikia kasdien šukuoti. Nors jie ir ilgi, bet prižiūrėti didelių rūpesčių nekelia. O iššukavus ir surinkus jo vilną galima suverpus siūlus ir šiltą rūbą nusimegzti.

Istorija

Žinoma, kad kolio veislės šunų jau būta 13 amžiuje Islandijoje. Galutinai veislė susiformavo 18 amžiau pabaigoje. Nuo 16 amžiaus šios veislės šunys Škotijoje ganė juodagalves avis kolius (colleys). Ganydami kalnuose šios veislės šunys tapo savarankiškesni už vokiečių aviganius, ganiusius siaurose lygumų ganyklose tarp dirbamų laukų. Kolio veislės šunys mokėjo patys susirasti ir parginti toli nuklydusią avį. Jie labai nuovokūs, bet nėra labai klusnūs.

Charakterio savybės

Kolis labai sena anglų šunų veislė. Gerai išdresuotas šuo puikus avių ar buto sargas, gerai vedžiojantis neregius, puikus gelbėtojas, gerai ieško iškasenų, puikiai sportuoja. Kolis daugeliui labai gražus, ypač juos mėgsta moterys ir vaikai. Tai ramus, išdidus, ištvermingas šuo.

Išvaizda

Koliai būna ilgaplaukiai ir trumpaplaukiai. Jų spalva esti balta su rudu, juoda su rudu ir margi (marmuriški). Rudumas būna įvairių atspalvių: nuo šviesiai auksinio iki tamsaus raudonmedžio spalvos. Tokie šunys gali turėti juodų dėmių. Trispalvio šuns kailis daugiausia juodas, kojos ir galva esti su šviesiomis dėmėmis.

Visi koliai turi mažesnių ar didesnių baltų dėmių. Visiškai ar šiek tiek balta būna apykaklė, krūtinė, kojų apačia, uodegos galiukas. Ant snukio ir galvos gali būti balta „žvaigzdutė“ ar „strėlė“.

Šios veislės šuo yra tvirtos konstrukcijos. Galva iš priekio ir šono atrodo pleištiška. Kakta plokščia, lygiagreti su tokio pat ilgumo snukiu, pakaktys nežymus. Skruostai neiškilūs. Snukis nėra labai smailus. Nosies veidrodėlis juodas. Akys vidutinio didumo, šiek tiek įkypos, migdoliškos. Žvilgsnis skiria kolius nuo kitų šunų: jis švelnus, dėmesingas (ypač kai suklūsta), nuovokus. Ausys išaugusios aukštai, mažos, nurimusio šuns gali būti nulinkusios atgal, o suklususio – pusiau stačios, nukarusiais galais. Dantys dideli, sankanda žirkliška. Liemuo kiek ilgesnis už šuns aukštį ties ketera. Krūtinė plati. Priekinės kojos tiesios, raumeningos. Šlaunys raumeningos, jų oda standi, matyti sausgyslės. Kulnų sąnariai tvirti ir yra žemai. Letenos ovalios, tvirtomis pagalvėlėmis. Judesiai grakštūs. Žingsnis ilgas ir lengvas.

Priežiūra

Pasivaikščiojimui didesni reikalavimai nekeliami. Reikalingi normalūs kasdieniai pasivaikščiojimai.

Kadangi kailis ilgas reikia kiekvieną dieną šukuoti. Galima net nusiurbti su dulkių siurbliu plonu antgaliu. Tik prieš siurbiant reikia, kad priprastų prie dulkių siurblio garso.