Galioja taisyklė, kad vyresnėms kalėms reikia duoti 2-3 metais jaunesnius patinus, arba kuo vyresnė kalė, tuo jaunesnis turi būti patinas. Tada gaunasi stipresni palikuonys. Kales galima kergti iki 8 metų amžiaus. Geriems ir žinant, kad sukergus gaunasi labai geri palikuonys, patinams kergimui apribojimų nėra ir jie gali kergti vyresnes kales.
Pirmasis rujos požymis – pasikeitusi kalės elgsena: kalė būna susijaudinusi ir nepaklusni. Tuo pačiu metu išbrinksta kalės lytiniai organai, iš jų pasirodo kruvinos išskyros. Paprastai iki 7-9 dienos kalė nepasiruošusi apvaisinimui ir neprisileidžia patinų, puola ir kandžioja juos. Nuo 9-tos dienos jau pradeda domėtis patinais. Tinkamiausias laikas apvaisinimui 10-12 dieną nuo rujos pradžios.
Šunis galima kergti iki 5-6 metų amžiaus. Vėliau kalė dažnai lieka begždžia, arba sunkiai atsiveda šuniukus ir jie dažniausiai būna silpni. Patinų sperma jau būna mažai gyvybinga.
Kalę galima kergti tada, kada ji rujoja. Kalė rujoja du kartus per metus. Dažniausiai lygiais intervalais. Rekomenduojama kergti vieną kartą per metus, kadangi po pirmos vados kalė nespėja sustiprėti ar atsiveda silpnesnius šuniukus.
Pirmoje vadoje, jei pas kalę pieno būna mažai, pas ją neatsiranda motinystės instinktas. Todėl ji šuniuką ir suėda. Antra priežastis, kada kalė suėda šuniukus – kai jai trūksta mineralinių medžiagų.
Nerekomenduojama. Pirmą kartą kergti šunis galima iki 6 metų. Po to dažniausiai šuniukai gimsta silpnesni.
Šuniukus nuo motinos reikia atskirti ne anksčiau kaip po šešių savaičių. Kuo ilgiau šuniukai būna prie motinos, tuo geriau.
Kaip ir visi šunys Sibiro haskių patinai kergiami nuo 24 mėnesių, o patelės nuo 18 mėnesių amžiaus.
Reikia kreiptis į bet kurį kinologijos klubą. Daugiau informacijos gali rasti Lietuvos kinologų draugijos svetainėje www.kinologija.lt