Kategorijos
Gyvūnų globa

Gyvūnų globėjo Šv. Pranciškaus šventė šv. Jurgio kankinio bažnyčioje Kaune

Vienuoliktą kartą Kauno šv. Jurgio kankinio bažnyčioje esanti pranciškonų vienuolių ordino Kauno brolija pakvietė gyvūnų mylėtojus ir augintojus paminėti šv. Pranciškaus dieną.

Vienuoliktą kartą Kauno šv. Jurgio kankinio bažnyčioje esanti pranciškonų vienuolių ordino Kauno brolija pakvietė gyvūnų mylėtojus ir augintojus paminėti šv. Pranciškaus dieną. Šv. Pranciškus kviečia mus šlovinti visą Dievo kūriniją – pirmiausia žmogų, po to gyvūniją ir augmeniją, žemę ir vandenis, orą kuriuo kvėpuojame. Viskas yra Dievo kūryba, viskas jo rankose ir tik mes atsakingi už tai, kas mus supa. O arčiausiai mūsų yra mūsų augintiniai. „Kas myli Žmogų, tas mylės ir savo augintinį“ – pamoksle pabrėžė brolis Bernardas OFM.

Gvardijonas brolis Tomas OFM šventina augintinius

Nors pandeminis laikotarpis daugelį atitraukė nuo renginių ir tenka iš naujo buvimą kartu „prisijaukinti“, tačiau po bažnyčios skliautais susirinko gana gausus tikinčiųjų būrys su savo augintiniais. Įprastai gausiausiai susirinko šuniukų savininkai su savo augintiniais, tačiau šį kartą išvydome dar ir gražuolę papūgėlę.

Reikia pastebėti, kad mūsų mažieji draugai pakankamai pagarbiai dayvavo šv. Mišiose tik retkarčiais atliepdami kukliu amtelėjimu. Na, o po šv. Mišių visi gyvūnėliai gvardijono brolio Tomo OFM buvo pašventinti, kai kurie dar ir pašnekinti.

Brolis Bernardas OFM skaito savo kūrybos eiles

Brolis Bernardas OFM kuria eiles. Todėl šv. Mišias užbaigė savo kūrybos eilėraščiu.

Dievo meilės delne

Švelnus vėjelis gairina smėlyje laiką,
Ošia, banguoja jūros tekanti simfonija.
Žemės arimu vaikšto artojas berdamas grūdą,
Dievas debesų pagairėje giedrą, spindulingąjį džiaugsmą žeria.

Katinai, šunes, triušiukai, kiaulaitės, arkliukai,
Pievos erdvėje balsingasis choras giesmę šventą sutraukia.
Meilės tylųjį apkabinimą du šeimos žmonės nušviečią,
Prie kepamos duonos palaimintą kryžių darbo prakaitu senolė nutiesia.

Amžinybės smėlio kopose kapinaitės pražįsta išėjusiųjų tėviškėmis,
Istorijos rašomos Dievo slėnyje kartų kartomis.
Angeliškoji kantri suklupusiųjų, atgailaujančiųjų globėja šventoji Magdalena sugrįžta!
Dalina mažas gailestingumo, prarasto skausmo patirties daleles!

Sužibo kukli laiminga žvaigždelė vakaro dangaus pašvaistėje,
Poilsio tylą išbaidė žuvelė šokli!
Susimąstęs mažas vaikutis nubėgo per gėlėtąjį lauką,
Dievo meilės delne apgaubė Aukščiausiasis savo bičiulius – mus visus!