LIETUVOS GYVŪNŲ GLOBOS DRAUGIJOS KAUNO SKYRIUS
Šuns laikymas ir priežiūra
Norint, kad šuo būtų sveikas ir darbingas, reikia žinoti, kas jam naudinga ir žalinga. Didelę įtaka šuns organizmui turi oras. Ilgas buvimas ankštame, blogai vėdinamame kambaryje ar dulkėtose, užterštose patalpose šunį veikia neigiamai.
Didelį poveikį šunims turi klimatas. Jei žiemos ilgos ir šaltos, tos pačios veislės šuns kailis bus ilgesnis, su tankia pavilne, o karšto ir sauso klimato zonoje – trumpesnis, kartais net be pavilnės. Atsiminkime, kad šaltu ir drėgnu oru šuo netenka daug šilumos. Jei tokiu oru jis nejudės, gali apšalti kūną arba net sušalti.
Saulėtą dieną šuo gali gauti saulės smūgį, o karštyje, jei nejudės – šiluminį. Bute gyvenantys šunys daug jautresni šalčiui, peršalimui. Pervežant šunį iš šilto klimato į šaltą, rekomenduotina palaikyti jį keletą dienų vidutinio klimato juostoje arba bent patalpoje, kol aklimatizuosis.
Šuns laikymas bute
Laikant šunį bute, jis turi turėti savo vietą. Ji turi būti nuošali, toli nuo šildymo prietaisų ir skersvėjo. Nepatariama laikyti gyvūną vonios kambaryje su cementinėmis ar keraminėmis grindimis ir virtuvėje, kur gaminamas maistas, sklinda įvairūs kvapai bei dažnai valgo šeimos nariai.
Jei šuo yra agresyvios veislės, jis turi būti laikomas uždaroje patalpoje, kur neįeina svetimi žmonės. Ypač pavojinga tokį šunį laikyti vestibiulyje ar koridoriuje.
Suaugusio šuns gultas gali būti sena sofa, kušetė ar senas fotelis. Mažam šuniukui geriausia sukalti iš lentelių rėmą, panašų į rašomojo stalo stalčių ir apkalti jo paviršių brezentu ar storu audiniu. Ant tokio gulto šuo nešus.
Bute laikomam šuniukui, o dažnai – ir suaugusiam šuniui pažaisti dedame pagaliukų, guminių žaislų, dirbtinių kaulų, kad jis turėtų užsiėmimą ir galėtų griaužti. Tai ypač svarbu dantų pasikeitimo laikotarpyje. Jei šunelis neturės tokiu metu ką graužti, tai nukentės stalo ar kėdės kojos, durys ar net palangės.
Šuns laikymas lauke
Laikyti šunį lauke galima keturiais būdais. Jei sodyba aptverta gera aukšta tvora su betoniniais pamatais (tuomet šuo neišsikas landos), tokiame kieme šuo gali bėgioti palaidas. Būtina sąlyga – rakinami ir naktį apšviesti vartai. Ant jų turi būti užrašas „Kieme palaidas šuo“ ar ženklas su šuns siluetu. Antrasis laikymo būdas – šuo pririšamas prie būdos. Tai labai įprastas šuns laikymo būdas, tik kiek pavojingas, nes šeimininkas dažnai nepastebi, kad grandinė, prie kurios pririštas šuo, jau nusidėvėjusi ir gyvūnas dažnai ją nutraukia. Jei rišamas didelis, agresyvus šuo, tai grandinę reikia keisti žymiai dažniau, bent kartą per šešis mėnesius.
Būda turi būti medinė, pagaminta iš dviejų sluoksnių lentų su šiltu užpildu ir apkalta skarda. Vidutinio dydžio šuniui daroma ovalo formos, 50x30 cm dydžio, 20 cm pakelta nuo grindų lygio landa.Vokiečių aviganio dydžio šuns būdos ilgis – apie 120 cm, plotis – 80 cm, aukštis – 90 cm. Jei padarysime labai didelę būdą, tai šuo žiemą jos neprisišildys ir jam bus labai šalta, ypač naktį ir prieš saulės tekėjimą.
Būdos stogas daromas dvišlaitis ar vienšlaitis, apkalamas skarda. Žiemą į būdą reikia dėti šiaudų ar šieno, kad šuneliui būtų šilčiau. Prie būdos dedamas medinis skydas, kad žiemą šuo negulėtų ant žemės ar betono.
Trečiasis laikymo būdas – tarp dviejų medžių ar pastatų, stulpų ištempiamas lynas ar stora viela. Lyno storis – apie 1 cm, vielos – 0,6 cm. Lyno ilgis negali būti ilgesnis kaip 80 metrų, nes jo svoris būna labai didelis. Maža to, šaltą žiemą, kai nuo šalčio metalas traukiasi, šuo gali lyną nutraukti, tad reikia stebėti lyno įtempimą, reikalui esant, atleisti.
Geriausia šunį laikyti voljere.
Šuns laikymas voljere
Dvi gretimos voljero sienos daromos iš medžio ar mūro (tokiu būdu šuniui padaroma užuovėja), o priešingos – iš metalinio tinklo ar armatūros strypų. Būdą dedame uždarų sienų kampe taip, kad šuo laisvai galėtų apibėgti apie būdą. Žiemą, kai labai šalta, šuo šitaip bėgiodamas sušyla. Voljerą geriausia gaminti su stogu ir medinėmis grindimis. Jei grindys cementinės, tai prie būdos reikia padėti medinį skydą, kad šuo negulėtų ant betono. Ilgas šuns gulėjimas ant betono ar asfalto sukelia sąnarių ligas, ypač senatvėje.
Jei voljere gyvena patinas, reiktų parinkti vietą stulpui, prie kurio šuo galėtų pakelti koją – atlikti savo gamtinį reikalą. Jei tokio stulpo nebus, gyvūnas visą laiką ieškos tam patogios vietos.
Inventorius šuniui prižiūrėti
Laikant šunį, reikia turėti jo priežiūrai reikalingą inventorių: antkaklio dirželį, antsnukį, ilgą ir trumpą pavadėlius, grandinę. Antkaklis turi būti stiprus (odos, odos pakaitalų ar brezento). Jei šuo yra agresyvus, reikia stipraus antsnukio iš odos ir metalinio tinklelio. Žiemą rekomenduojamas odinis antsnukis, o vasarą – metalinis. Trumpas odinis ar brezentinis pavadėlis – nuo 1 metro iki pusantro, naudojamas vedant šunį greta dresuotojo. Viename pavadėlio gale turi būti užraktas prisegti prie antkaklio, o kitame gale – kilpa rankai įkišti. Ilgas pavadėlis naudojamas dresuojant šunį, ypač pradiniame etape, kol šuo nenoriai prisišaukiamas. Erzinant šunį dresavimo aikštelėje, geriausia jį pririšti metalinie grandine su suktuku.
Šuns valymas ir šukavimas
Patariama šunį šukuoti ir valyti kasdieną. Tam tikslui naudojamas šepetys, grandiklis šepečiui išvalyti, kempinė ar švarūs skudurėliai bei įvairios šukos. Šukuojant ir valant šuns kailį, iš jo pašalinamos dulkės ir pleiskanos, pagerinama kraujo apytaka. Jei šuo pasivaikščiojimo ar darbo metu labai išsitepa, šukuojamas ir valomas dar kartą. Ypač kruopščiai valomi ir šukuojami ilgaplaukiai, bute laikomi šunys.
Stipriai reaguojantys, agresyvūs šunys prie valymo ir šukavimo pripratinami palaipsniui. Iš pradžių šunį atsargiai glostome ranka, o po to – šepečiu.
Šuns maudymas patalpose ir lauke
Šukuojant ir valant šunį, neįmanoma visiškai pašalinti dulkių ir pleiskanų,todėl jį reikia maudyti. Tačiau reikia nepamiršti, kad negalima per dažnai maudyti šuns su cheminėmis priemonėmis, nes išsiplauna riebalai, kurie tepa odą ir plaukus (oda tampa sausa, o plaukai pradeda lūžinėti). Todėl maudyti šunį su šampūnu ar vaikišku muilu galima ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Be cheminių priemonių galima šunį maudyti kiek norima.
Lauke laikomus šunis maudome tik šiltu oru, kai vandens temperatūra pasiekia 13 laipsnių. Ką benaudotume, muilą ar šampūną, reikia švariai nuplauti putas, kad cheminės medžiagos nesuerzintų odos. Jauną šuniuką su cheminėmis priemonėmis pradedame maudyti nuo šešių mėnesių amžiaus. Jei šunį maudome kambaryje, reikia jį nušluostyti sausu skuduru. Jei lauke – šluostyti nereikia, nes šuo visą vandenį ištaško energingai purtydamasis. Po to, kol išdžius, reikia pavedžioti už pavadėlio, kad atsigulęs neišsipurvintų.
Bute ar voljere laikomus šunis reikia ne mažiau kaip du kartus per dieną išvesti pabėgioti ir išsituštinti. Jaunus šuniukus išvedame kuo daugiau kartų. Šunį paleisti pabėgioti galima tik tada, kai jis po pirmos komandos „Pas mane!“ tuoj pat ateina pas šeimininką. Jei šuo sunkiai prisišaukiamas, tokį šunį vedžiojame su ilgu (10-12metrų) pavadėliu. Žmonių susibūrimo vietose šuo turi būti su antsnukiu. Negalima šuns palikti lauke be priežiūros, net jei šuo nėra agresyvus.