Į pradinį puslapį LIETUVOS GYVŪNŲ GLOBOS DRAUGIJOS KAUNO SKYRIUS

Mūsų adresas: Mūsų rekvizitai:
Miško g. 2-2, Kaunas
Gyventojus prašome kreiptis į mūsų būstinę - Miško g. 30-4
tel/fax. (8~37) 225265
Informacija mob. t. (8~687) 70451
el. paštas: karolismasilionis@yahoo.com
Įmonės kodas: 135613245
a/s LT517300010002253030
AB "Swedbankas", b.k.: 73000


Maistas šunims

ŠUNS ŠĖRIMAS IR AUGINIMAS

Šuns organizme nuolat vyksta cheminiai ir biologiniai procesai. Dalis organizmo medžiagų sunaudojama kūno temperatūrai palaikyti, ląstelėms atsinaujinti, seilėms, skrandžio sultims gaminti, įvairių raumenų darbui judant ir t.t. Todėl organizmas kasdien turi gauti pakankamai baltymų, riebalų,angliavandenių, mineralinių druskų, vitaminų ir vandens. Pažeidus šėrimo rėžimą (šėrimas ne laiku arba su pertraukomis, nevisavertis pašaras), nusilpsta šuns organizmas, sumažėja darbingumas ir atsparumas ligoms. Permaitinimas irgi kenkia sveikatai - šuo tampa riebus, tingus, nejudrus, jautresnis ligoms.
Apie šuns mitybą galima spręsti iš jo išvaizdos, darbinių sąvybių. Kai šuo atrodo gerai, yra linksmas, judrus, noriai atlieka šeimininko paliepimus, galima neabejoti, kad jis šeriamas tinkamai. Taip pat reikia žinoti, kad netinkamo šėrimo padariniai išryškėja ne iš karto, o tik po kurio laiko.


Baltymai

Baltymai - svarbiausia maisto produktų sudedamoji dalis, kurios niekas negali pakeisti.Jie padeda atsinaujinti organizmo ląstelėms. Per parą šuo turi gauti vidutiniškai 100g baltymų. Daugiausia baltymų yra mėsoje, žuvyje, piene, avižose, miežiuose, kviečiuose. Patyrę šunų augintojai teigia, kad naudingiausių baltymų yra mėsoje, piene ir žuvyje.

Riebalai

Riebalai - labai svarbus organizmo energijos, kai kurių vitaminų šaltinis. Per parą šuniui jų reikia vidutiniškai 25 gramų. Duodami gyvuliniai ir augaliniai riebalai. Patariama augalinės kilmės riebalų duoti tik mažais kiekiais.

Angliavandeniai

Angliavandeniai - svarbiausias organizmo ląstelių energijos šaltinis. Per parą šuo turi gauti vidutiniškai 350 g angliavandenių. Pagrindinis angliavandenių šaltinis yra vaisiai, bulvės ir daržovės.

Mineralinės druskos

Mineralines druskas - kalcio, kalio, ir kitas, taip pat mikroelementus (nedidelius kiekius vario, jodo, cinko ir kt.) - šuns organizmas gauna su maistu. Natrio druskos reikia pridėti į pašarą (15-20 gramų per dieną). Trūkstant mineralinių medžiagų šunys gali susirgti rachitu (netaisiklingas kaulų augimas dar mažiems šuniukams), pradeda lūžti plaukai (suaugusių šunų), sutrinka jaunų šuniukų brendimas ir t.t. Jei šuo pradeda griaužti įvairias atliekas: tinką, medinius daiktus, cementą ar ką kitą, galima įtarti, kad jam trūksta mineralinių medžiagų. Mikroelementų stoka stabdo kraujodaros ir endokrininių liaukų funkcionavimą.Svarbiausi mikroelementai: geležis,varis,kobaltas, jodas ir kt.

Vitaminai

Vitaminai - biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, jie labai svarbūs medžiagų apykaitai ir gyvybinėms funkcijoms, jų pakeisti negali jokie kiti junginiai. Organizmui jų reikia mažai. Dėl kurio nors vitamino stokos organizmas suserga avitaminoze arba hipovitaminoze: sulėtėja šuns augimas, jis tampa tingus, blogai dirba ir negydomas gali žūti.
Vitaminas A. Trūkstant šio vitamino, sulėtėja šuniukų augimas, sumažėja atsparumas įvairioms ligoms. Labai daug šio vitamino yra piene, žuvyje, kiaušiniuose. Kitas šio vitamino šaltinis - daržovės, kuriose yra karotino (pomidorai,morkos ir kt.). Organizme karotinas virsta vitaminu A.
Vitaminas B. Vitaminų grupės B1, B2, B6, B12 veikla ir panaudojimas skirtingas. Jų yra mėsoje, kepenyse, kiaušiniuose, javų grūduose ir daržovėse. Kai organizmui trūksta vitamino B, sulėtėja augimas, sutrinka nervų sistema, sumažėja organizmo atsparumas ligoms, sutrinka medžiagų apykaita.
Vitaminas C. Šio vitamino daugiausia yra daržovėse, vaisiuose, žalumynuose (salotos, dilgėlės ir kt.).Trūkstant vitamino C, kraujuoja iš poodžio, pablogėja apetitas, jaučiamas bendras silpnumas, patinsta sąnariai, suserga skorbutu.
Vitaminas D. Šis vitaminas apsaugo organizmą nuo rachito. Daugiausia jo yra žuvų taukuose, piene, svieste, kepenyse, kiaušinio trinyje.
Vitaminas E. Nuo vitamino E kiekio organizme priklauso šuns vislumas. Trūkstant šio vitamino, kalės tampa bevaikėmis arba atveda silpnus šuniukus, o patinams sutrinka lytinė galia. Pagrindinis šio vitamino šaltinis - įvairios daržovės, žalumynai, pienas, kiaušiniai.

Vanduo

Vanduo nėra maisto medžiaga, bet jis būtinas organizmo funkcionavimui. Vanduo į organizmą paprastai patenka su maistu, ypač su pienu, daržovėmis, žalumynais, tačiau šuniui kasdien reikia duoti ir švaraus vandens. Daugiausia vandens šunys išgeria karštą vasaros dieną, o taip pat po sunkaus darbo.

Šuns šėrimo produktai

Pagrindiniai šuns šėrimo produktai - mėsa, gyvuliniai riebalai, kruopos, daržovės bei druska. Šuniukams, sukergtoms ir žindančioms kalėms reikia duoti ir pieno. Šuniukams rekomenduotini ir žali kiaušiniai. Be minėtų produktų, šunims galima duoti jūrų žuvies, duonos, mėsos konservų, maistingų koncentratų, varškės ir stalo atliekų. Daugelis savo šunis šeria sausais, specialiais pašarais. Reikia nepamiršti, jog šuo yra mėsėdis ir bent porą kartų per savaitę jam reikia duoti žalios mėsos. Mėsoje gausu baltymų, riebalų, ją gerai pasisavina šuns organizmas. Vietoj mėsos galima duoti gyvulinės kilmės riebalus, ypač lydytą lajų.
Žuvų taukai - tai vitaminų šaltinis mažiems ir jauniems šuniukams. Labai tinka šunų šėrimui įvairios kruopos, ypač avižinės. Bulvės, kopūstai, morkos, burokėliai, salotos - kasdienis šuns maistas, pagrindinis angliavandenių ir vitaminų šaltinis. Pienas turi daug baltymų, gerai pasisavinamas organizmo. Prie žuvies šunį reikia pripratinti palaipsniui. Kasdieną galima šuniui sušerti 300 g kvietinės ir ruginės duonos. Varškė turi daug baltymų, šuns organizmo gerai pasisavinama. Kiaušiniai irgi rekomenduotini jauniems šuniukams.

Šėrimo normos ir šėrimas

Dažnai suaugęs šuo šeriamas du kartus per dieną - ryte ir vakare (ne vėliau kaip valandą prieš dirbant ir ne ankščiau kaip pusę valandos po darbo). Kai kurie kinologai šunis šeria tik vieną kartą per parą. Rečiau šeriamas šuo labiau išalksta ir geriau ėda pašarą. Aš savo šunis šeriu vakare. Tai svarbu žiemą, nes tuomet šunys naktį būna sotūs ir lengvai perneša žiemos šaltį. Šunys greitai pripranta prie nusistovėjusio rėžimo ir jį keisti be reikalo netikslinga.
Jei šuniui duodame skystas košes, tai suaugusiam vidutinio dydžio šuniui reikia maždaug 3 litrų. Jei šuo išėdęs duotą kiekį dar ilgai laižo indą, tad galima kiekį padidinti (jei šuo nenutukęs). Jeigu šunį šeriame du kartus per dieną, tai tą patį kiekį dalijame pusiau. Pašaras turi būti kambario temperatūros.
Šuns pašaro poreikis priklauso nuo jo amžiaus, oro temperatūros, darbo intensyvumo, metų laiko ir lyties. Žiemą šunį reikia šerti sočiau negu vasarą. Daugiau ėsti turi intensyviai dresuojami šunys, sukergtos ir žindančios kalės.
Patyrę kinologai šerdami savo šunis laikosi tokių normų - vienam suaugusiam vidutinio svorio šuniui, sveriančiam apie 30 kg, per parą reikia 400g mėsos, 425 g kruopų, 200 g bulvių, 100 g daržovių, po 20 g gyvulinių riebalų ir valgomosios druskos.



Atgal